aš nieko nematau ir nieko negirdžiu. jau kokias dvi savaites. kartais gal reikėtų pasverti, ko daugiau: filmų, juostelių ar mandarinų? paskui dar būna toks pasakojimas: kai buvau tokia maža, kad net neprisimenu, kiek tada turėjau metų, ėjom su mama į svečius pas tokią tamuliaučienę (tik po kiek laiko supratau, kad žmonės iš įpratimo tą moterį vadina pavarde, ir net kreipiasi į ją pavarde, o ta moteris, beje, buvo mano močiutės sesuo). ilgai kambaryje neišbūdavau, eidavau į lauką ant kalniuko, o ką daugiau ant kalniuko veiksi, jeigu ne susirasirasi draugų? taip ir buvo. su viena drauge, kuri taip pat tada dar nemokėjo skaičiuoti, nuėjome į parduotuvę ir klausinėjome, ko mums išeitų nusipirkti už kelis rastus centus? šokoladuką? saulėgražų? o tai gal apelsiną? nea, neišeina apelsinas (vaikščioti nemoka, neturi kojyčių). bet tada toks dėdė nuperka apelsiną ir padeda mūsų pusėn ir palieka parduotuvę nieko nesakęs... ėėė, o tai jis čia paliko kažkaip. jums jums paliko, šypsosi pardavėja. ir mes tada dar nusiperkam gumos (kuri išeina, nes, matyt, gali kojytes nusilipdyti). paskui kitos istorijos prasidėjo, bet aš kadangi nieko negirdžiu, tai užmirštu jas papasakoti.
2008-11-09anuka: į sveikatą besimeldžiančiam žmogui ir klausimas: o ten, kur tu fyfa, tai tu ten supermodelis? :)
2008-11-10kva: uhu, Rokai, rituoklei linkėjimus kaip tik ir galėsiu perduoti vidury savaitės, nė pati geriau negalėjau jos išbučiuoti per atstumą. Mariau, ten nėra mano mėgstamiausias džemperis, bet vienas mėgstamiausių. Beje, Vytai, džemperio nuotrauką padarė besimeldžiantis žmogus. Į sveikatą, į sveikatą. Anuka, daugelis fyfų mano, kad yra supermodeliai, ką gali žinoti - gal ir šita niekuo neypatinga :)
2008-11-10Saulius B.: na dabar jau viskas aishku kas yra kas Lietuvoje...
Kartais žemaūgiai kūneliai naktimis nemiega, triauškia obuolių sėklas, lenda ausin. Sako, tu man – aš tau ir taip visą gyvenimą. Bet aš nebijau, nes žinau daugybę keršto planų. Vienas labai gražiai absurdiškas nutiko vakar naktį, maždaug apie pirmą, ir šiandien ryte, maždaug apie devintą.
Veikėjai:
JURGA – sublogusi merga, kasdien karštligiškai tiesinanti garbanotus savo plaukus. Skaito daug knygų ir žiūri daug filmų. Kitiems irgi liepia žiūrėti. Dar mėgsta girtis, jog visur gali praeiti nemokamai, bet niekada nepraeina. Gyvena viename bute su Egle ir Aiste.
EGLĖ – akiniuota merga su baisiai gražiu kirpimu, kurį vieną naktį padarė Jurga. Gražiai dainuoja ir nervinasi, kad nemoka groti gitara. Dažniausiai neturi ko valgyti. Gyvena viename bute su Jurga ir Aiste.
AISTĖ – ryža merga, nemokanti suderinti savo kanklių. Dažniausiai groja tik vieną dainą, kuri jau visiems atsibodus. Vadovauja vietoje ir ne vietoje, kartais būna agresyvi. Dažniausiai gyvena su Jurga ir Egle.
1 veiksmas.
Beveik pirma valanda nakties. Aistė grįžta iš vonios į savo kambarį. Ten lovoje guli Jurga ir skaito knygą, atsukusi stalinę lemputę į save. Aistė pasiima žurnalą, atsigula į lovą ir pastumia stalinę lemputę, kad ji šviestų į vidurį, t.y. nei į Jurgos knygą, nei į Aistės žurnalą.
JURGA: Aš nieko nematau.
AISTĖ: Mes abi nieko nematome.
Jurga išlipa iš lovos ir uždega DIDŽIĄJĄ kambario lempą.
AISTĖ: Aš pasiėmiau žurnalą su ta intencija, kad beskaitydama užmigsiu. O kaip aš užmigsiu, kai plieskia šita šviesa?
JURGA: Aš irgi su ta pačia intencija pasiėmiau paskaityti. Bet aš nieko nematau.
Aistė išlipa iš lovos, stipriai trenkia per jungiklį ir užgesina DIDŽIĄJĄ šviesą. Tada meta žurnalą ant grindų ir palindusi po antklode klausosi kaip treška Jurgos valgomas obuolys.
2 veiksmas.
Beveik devynios valandos ryto. Aistė atsikelia iš lovos ir įjungia DIDŽIĄJĄ šviesą. Tada nueina vonios link, bet vonioje – Eglė. Aistė beldžiasi ir trypčioja. Tada grįžta į kambarį. Jurga išjungusi DIDŽIĄJĄ šviesą ir įjungusi MAŽESNĘ, miega. Aistė vėl įjungia DIDŽIĄJĄ šviesą.
JURGA: Negali išjungti?
AISTĖ: Man taip patogiau.
JURGA: Tada turėsi mokėti už elektrą.
Štai taip Aistė ir Jurga susipyko. Dabar jos nešnekės penkias dienas mažiausiai.
2008-10-17kva: nea. tai nebūtinai yra tikra :) aš tai visą laiką leidžiu sau vaikščioti tarp tikrumo ir netikrumo riba. o tas vaikščiojimas - tikrai tikras.
2008-10-19Rūta Rylaitė: jė. manoji Brigita tai tik 9 val. eina miegot ir kiekvieną rytą keliasi 7 ir trankosi baisiai :D
2008-10-19Rūta Rylaitė: jė. manoji Brigita tai tik 9 val. eina miegot ir kiekvieną rytą keliasi 7 ir trankosi baisiai :D
2008-10-19Ėrimsum: Aš žinau, tik tiek, kad kai susipykstame, nesvarbu, kas dėl to kaltas - prarandame labai daug, nors tuo pačiu atrandame dar daugiau. Pvz., galima pasitikrinti, kiek Tau kitas žmogus reiškia, o gal nereiškia... Be to labai smagi susitaikymo akinirka. Vertingas ir pykimosi laikotarpiu galvojimas apie tą žmogų.
Man atrodo, kad Jurga Tau labai svarbi. Papasakosi kaip susitaikėt?
2008-10-19z e g n a: Baikit mergos pyktis, kvaila pyktis, ypač dėl lempučių.
2008-10-19Marius Axas: Ot geri gyvenimiški pipirai...
O Jūs žinote, sere, kur buvau vakar? Jūs galbūt girdėjote, kad ten vyrai garsiai griežia smuikais, o moterys mėto į orą krakmoluotas servetėles. Dar jos įsidaigsto adatą į sijono pamušalą, kad vyrai godžiau žiūrėtų į plačias, kaip rėkiančių berniukų burnos, iškirptes. Žinote, adata - mano močiutės sesers burtai. Dar ji turėjo nutrintas kortas, o kai išburdavo, liepdavo niekada nesakyti „ačiū“. Sere, supraskit mane, labai sunku nesakyti „ačiū“, tad įsikibdavau į močiutės sesers suknios kraštą ir pasakydavau „ačiū“ gėlėtai medžiagai.
Sere, bet Jūs tikrai nežinote, kur aš vakar buvau? Nusiaviau batukus ir bėgau purvu išmuiluotais takeliais. Bėgau per lietų, bėgau per tamsą, bėgau, o mane vijosi. Žinote, baksnojo į nugarą smuiko stryku neskaudžiai. Prisiminiau, kaip su Jurga pirštais piešėme viena kitai ant nugaros ir bandėme atspėti, koks tai piešinys. Dabar, sere, aš moku piešti tik su sriubos šaukštu arba kojų pirštais pajūrio tešloje. Nors ten, kur vakar buvau, nebuvo nei sriubos, nei jūros. Bet Jūs turbūt nežinote, kur buvau. O aš Jums ir nesakysiu.
