SPALVA: tokia, kurią galima prisiderinti prie akinių baltais rėmeliais ir balto šuns, fotosesijos arba dovanotų dalykų dėžės.

MUZIKA: la roux, man man, chinawoman, clinic, florence and the machine, le tigre, fever ray ir petti page.
GERIAUSIAS DAR NEPARAŠYTOS KNYGOS PAVADINIMAS: "labai įdomi kalytė"
PLAUKAI: čiut žemiau raktikaulio.
BŪSIMAS REMONTAS: žali tapetai ir patefonas, daug dėžučių su actionsamplerio vaizdais.
ATEITIES PROFESIJA: žurnalo redaktorė.
ŠUO, KURIO AŠ TAIP NIEKADA IR NETURĖSIU: laika.

aš moku plasnoti šnervėmis. kartais paplasnoju iki balkono, kuriame jau kelis mėnesius galima įkelti koją. anksčiau, jei koją ir būtum įkėlęs, vis tiek nebūtum pajautęs balkono, nes balkonas, ant kurio grindų nusėdę nereikalingi daiktai, yra visai ne balkonas, o sandėliukas. dar kartais paplasnoju iki iki parduotuvės ir nusiperku ryžių. kaip netikra kinietė, jau kuris laikas virtus ryžius dar pakepu su plaktu kiaušiniu. o paskui viską valgau su soja ir lazdelėmis.

su su su savo šnervėmis rytoj išplasnoju į kauną. yra daug reikalų: patrypčioti, papasakoti apie gruziją, aptarti mažiausiai du verslo planus, užkimšti skrandį boškėje, o paskui gal dar pasijuokti iš kvailų pažinčių svetainių anketų. pavyzdžiui, kaip šita.

dar galėčiau prisipažinti, kad perskaičiau pupytę kendi ir tas prisipažinimas tikrai labai tiktų prie dailiai plasnojančių mano šnervių. bet prisipažinimai pastaruoju metu pasidarė, švelniai tariant, visai nebeįdomūs dalykai, gal dėlto, kad žmonės per daug šneka (rašo) arba todėl, kad retai eina išpažinties.

aš turiu paršiuko spalvos pėdkelnes, kurios labai tinka prie vienos rožinės Šeškinės perėjos.

Vakar, kai slėpiausi nuo lietaus TASCHEN knygyne, baisiai užsinorėjau, kad greičiau ateitų gimtadienis ir dovanų gaučiau šitą knygą:

O šiąnakt susapnavau, kad kaip anuka HUMANOJ radau pirkti POLAROIDą už 12 Lt. Kokia baisi ta mada (tamada, pakelk tostą už visus polaroido vergus), bet vis dėlto koks nuostabus aparatas. Beje, tie gruzinai - armėnai irgi kažkada tokį turėjo.