Seseliai slankioja aplink tave lyg gyvateles nerimo, lyg tie, kuriu neturime matyti. Tik jausti tyloje...
Paspiriu greblio kota, kursai po pavakares darbu lyg tycia dar pasimaise po kojomis. Gurksnis sulinio vandens, nors visi tik ir rekia kad nerekomenduojama... O taip skanu, taip gera nuplauti kune susikaupusias dulkes...

Stebuklas? Cigoniskas spalvu margumynas raitantis pievose visu savo groziu kilnojant padurkus begant griuvant nelieciant kojomis zemes... Vien tik... Tyrumas, nuplovus dulkes...

Ir visa kita kaip ir visa...kas buvo pries mane ar po manes... Dar bus... Turi savojo grozio, gal kaip tik as taip turiu manyti, nes kas kitas, jei ne as po lietaus iseisiu ieskoti lasu. Kas kitas ikveps manajame kieme geliu ir dilgeliu kvapo, kas kitas pasitiks bites...

Neatsiklausia diena nei musu nei kieno nors kito pagal poreikius ieskanciu iliuzijos... Taskosi saules spindulelyje vienas kitas lasas lietingo dangaus margumyno. Keiciasi sekundemis zmoniu akiu spalvos primerktos pakelus visa save link besiniaukstancio pilkuojancio dangaus...
Lasas... Lasai... Pirmadienio popietes lasai...

... ir kuom tokie idomus tie pirmadieniai? Keliesi vien tam kad nespejus perbraukti akiu slapiu ryto rasos lasu begte pasinestum i virtuve ieskoti kavos kvapo. Ryto saule mirksedama akimis lyg ir nusako dienos eigasti, lyg ir mikcioja apie grazu silta kunui malonia siluma...