Anądien nusipirkau kokoso riešutą. Pradūrėm, išgėrėm pieną, išskobėm su vaikiu ir suvalgėm.

Galvojau padaryti iš jo kokį žaislą ar puodą, bet vaikis sako – duria, o žmona – jau ir taip namai visokio šlamšto pilni, mesk lauk.

Išmesti gaila, tiek skobiau... Nusprendžiau pasidaryti iš jo fotografavimo aparatą šios savaitės ketvirtadienio fotokonkursui. Tai bus mano pirmasis pinholinis stenopinis camera obscurinis fotoaparatas. Jau kuris laikas norėjau pabandyti tokį pagamint, bet niekaip neprisiruošdavau.

Tad trečiadienio vakare per pusantros valandos aparatas buvo baigtas. Pavadinau jį skambiai: kokoaparatas (pranc. – appareil coco, angl. – cococamera, vok. – kokografischer Apparat, isp. – cámara cocográfica, rus. – кокоаппарат, lenkiškai nemoku).

Vidus dažytas vaikio guašu, iš kokio dešimto karto adata pradurta skylutė aliuminio folijos lapely, skersmuo apie 0,3–0,4 mm. Skylutei vieta parinkta visiškai atsitiktinai, viršuje, nes dar skobiant pradūriau vieną iš trijų riešuto "akių". Tuo būdu kokoaparatas tapo ne šiaip bet kokiu, bet zenitiniu kokoaparatu. Didžiąjai skylei pritaikyta kažkurio Nikono objektyvo blenda HB-37 made in China, sandarinimas juoda lipnia juosta, užraktas – taip pat ta pačia juosta. Kokoaparatui tinka bet kokia fotojuosta, kad tik tilptų viduj.

Kokoaparato detalės įvairiais kampais atrodo šitaip:

O paruoštas kokografavimui – taip:

Ryte konkursinei nuotraukai pasirinkau panaudoti 9x12cm dydžio Fomapan 100 lapelį. Jis tilpo gerokai išsirietęs. Su juo spėjamas židinio nuotolis centre – apytiksliai 80mm. Tad skylutės diafragmos vertė gaunasi apie f/200–f/250. Išlaikymo skaičiavimui palengvinti nusprendžiau, tebūnie f/220 – lengviau skaičiuoti. Išlaikymą, gaunamą pagal eksponometrą su f/22 diafragma, belieka tik padaugint iš 100.

Laiptinėje pakabinau popierinį paukštį. Išmatavau šviesą, su f/22 rodė 2 sek., f/220 gaunasi 200 sek., pritaikius Švarcšildo efekto korekciją, gautą naudojant pagal Fomos instrukcijoje nurodytus skaičius pasipaišytą apytikslį grafiką, 1h 20min. Padėjau ant žemės, maždaug nutaikiau į paukštį, paleidau veikti ir išėjau pietauti. Po to dar pagėrėm kavos, paplepėjom ir grįžau tik po 1h 50min. Išryškinau ID-11, vos patrumpinau laiką, nes išlaikymas pusvalandžiu ilgesnis gavosi. Išdžiūvo, nuskanavau, gavosi kiek kitaip nei maniau, nes dėl sulenkto lapelio ir užsirietusių kampų gavosi tikrai platus kampas, daugiau nei 120 laipsnių.

Esu baisingiausiai patenkintas, pirmasis pinblynis gavosi ne vien baltas ir ne vien juodas ir netgi nelabai prisvilęs :)

Konkurso, aišku, toli gražu nelaimėjau, bet tai tikrai nieko tokio.
Pati kokonuotrauka čia: pavadinta „Dangaus lopinėlyje laiptų narvelyje“.

Tiek,

v.