|
|
|
|
 | |  |
|
Nadia Gric
2007 3 14 0:43
Radau vieną bylą, kuri būtų ne tik įdomi, bet ir naudinga daugeliui fotografų, ypač dirbantiems su modeliais (profesionaliais ir ne). Svarbiausius dalykus paryškinau, tai jei bylų skaitymas sukelia jums žiovulį, galit užmest akį į paryškintus sakinukus. Malonaus skaitymo ir atsargaus elgesio!
P.S. Ir dar vienas patarimas - jei jau iškilo ginčas, visada galima susitarti gražiuoju 
N U T A R T I S
2003 m. vasario 24 d.
Patikslintu ieškininiu pareiškimu ieškovė nurodė, kad jos dukra Kristina Gedmintaitė, gimusi 1989 m. kovo 14 d., 2001 m. rugsėjo mėn. dalyvavo fotosesijoje fotografo – atsakovo R. Švilpos fotostudijoje, kurios metu buvo padaryta eilė dukters fotonuotraukų jos asmeniniam albumui, už ką fotografui buvo atitinkamai sumokėta. Ieškovė nurodė, jog 2001 m. spalio 18 d. dukra iš mokyklos parnešė dienraščio “Vakarų ekspresas” iškarpą, kur buvo dukros nuotrauka, kurioje dukra pavaizduota kaip fotografo R. Švilpos fotostudijos reklamos fonas, ant nuotraukos nurodytas šio fotografo fotostudijos adresas, telefonai, kita reklaminė informacija. Ieškovės teigimu, nei ji pati, nei kas nors kitas sutikimo publikuoti dukters atvaizdą bet kurioje vietoje, bet kuriuo būdu ar tikslais fotografui nedavė, nuotraukoje dukra atvaizduota pozuojanti iš dalies apnuoginta, apsirengusi tik apatiniais rūbais. Šios fotografijos išspausdinimą inicijavo būtent fotografas R. Švilpa. Fotografas R. Švilpa, atgamindamas dukros nuotrauką, ją panaudodamas kaip savo fotostudijos reklamą, dukros atžvilgiu pasielgė labai nekorektiškai, savo veiksmais sukeldamas jai dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją. Ieškovės teigimu, atsakovai savo bendrais veiksmais pažeidė CK 2.22 straipsnio (teisė į atvaizdą) 1 dalies nuostatas, dukrai K. Gedmintaitei padarė neturtinę žalą. Ieškovė prašė uždrausti fotografui R. Švilpai atgaminti visas negatyvuose turimas K. Gedmintaitės nuotraukas, ir jas bet kokiu būdu ar tikslais platinti, demonstruoti, parduoti ar kitaip naudoti; priteisti iš atsakovų solidariai 30000 Lt dydžio sumą jos dukrai K. Gedmintaitei padarytos neturtinės žalos atlyginimui.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas ieškinį patenkino iš dalies: uždraudė R. Švilpai atgaminti negatyvuose turimas K. Gedmintaitės fotografijas ir jas bet kokiu būdu platinti, demonstruoti, parduoti ar kitaip naudoti; kitoje dalyje ieškinį atmetė, priteisė iš R. Švilpos 135,70 Lt mokestį T. Gedmintienei, priteisė iš T. Gedmintienės R. Švilpai 944 Lt atstovavimo išlaidų. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės dukra K. Gedmintaitė siekė modelio karjeros, 2001 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. ieškovė su dukra lankėsi pas fotografą R. Švilpą, jog pastarasis padarytų nuotraukas, kurias galėtų pateikti modelių agentūrai kaip savo fotografijų albumą (“buką”); buvo padaryta apie 30 fotografijų viename lape (kontaktai), iš kurių ieškovė išrinko apie 10, kurias užsakė atgaminti ir už tai sumokėjo. 2001 m. spalio 10 d. dienraštyje “Vakarų ekspresas” K. Gedmintaitės fone buvo išspausdinta fotostudijos, kur fotografu dirba R. Švilpa, reklama, reklamą užsakė jis pats, su juo buvo suderintas reklamos maketas, jos periodiškumas ir vertė. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas R. Švilpa yra K. Gedmintaitės fotografijos kūrinio autorius, turi teisę atgaminti savo kūrinį, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant ar kitaip panaudojant, tik esant nepilnametės įstatyminio atstovo sutikimui, nes kūrinys yra fizinio asmens. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų apie ieškovės ir atsakovo R. Švilpos susitarimą dėl konkrečios fotografijos išplatinimo spaudoje modelio ar fotostudijos reklamos tikslui. Tuo tarpu ieškovės bendro pobūdžio pageidavimas, jog atsakovas, panaudodamas savo ryšius ir bendrą darbą su žurnalais, jos dukros fotografijas išplatintų spaudoje, negalima laikyti asmens sutikimu, kad nepilnametės konkreti fotografija būtų spausdinama ir naudojama kaip fotostudijos reklama ar visos nuotraukos būtų platinamos spaudoje. Tai, kad ieškovė ir jos dukra siekė, jog pastaroji taptų modeliu, nereiškia, jog kiti asmenys be sutikimo, turi teisę spausdinti jos fotonuotrauką: K. Gedmintaitė nėra modelis ar manekenė, su ja nesudarytas kontraktas reklamuoti fotostudiją. Tokiu būdu, teismas sprendė, kad teisė į atvaizdą yra pažeista, taigi ieškovė pagrįstai reikalauja ją apginti. Tačiau teismas sprendė, jog byloje nėra įrodymų apie tai, kad K. Gedmintaitei buvo padaryta neturtinė (moralinė) žala (nėra įrodymų apie stresą, emocinę depresiją, baimę, dvasinį nepatogumą ar sukrėtimą). Ištirtų bylos aplinkybių visumos pagrindu teismas sprendė, jog K. Gedmintaitė buvo morališkai pasiruošusi tam, kad jos fotografijos bus platinamos, apžiūrimos ir viešai aptarinėjamos, dėl ko reikalavimas priteisti iš R. Švilpos neturtinę žalą, yra netenkintinas. Šį reikalavimą kito atsakovo – UAB “Brolių Tomkų leidyba” atžvilgiu teismas atmetė tais pačiais motyvais.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal ieškovės apeliacinį skundą, sprendimą pakeitė: sprendimo dalį, kuria atmesta ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo ir iš T. Gedmintienės priteista 944 Lt turėtų atstovavimo išlaidų R. Švilpai, panaikino ir šią ieškinio dalį tenkino iš dalies, priteisė iš R. Švilpos 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teisė į atvaizdą buvo pažeista, taigi ieškovė pagrįstai reikalauja ją apginti. Tačiau kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje neįrodyta, jog K. Gedmintaitei buvo padaryta moralinė žala. Teismas sprendė, kad fizinio asmens teisės į atvaizdą pažeidimo konstatavimas yra pakankamas pagrindas atsakomybei atsirasti ir, pažeidus asmens teisę į atvaizdą, jam yra padaroma neturtinė žala, kurios dydis nustatomas atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus, byloje surinktus įrodymus. Bylos duomenys (šalių paaiškinimai, liudytojos parodymai, kt.), patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, netikėti jos paaiškinimais, kad tokios konkrečios nuotraukos atspausdinimas turėjo didelių neigiamų pasekmių, nėra pagrindo. Be to, kaip pažymėjo kolegija, nepilnametės mergaitės nuotraukos, kurioje ji atvaizduota iš dalies apnuoginta, spausdinimas nesant pačios nepilnametės sutikimo, ir jai nežinant, net ir tuo atveju, kai ji fotografuojama su jos sutikimu, turi aiškiai neigiamas pasekmes jos asmenybės vystymuisi. Spręsdama dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, kolegija atsižvelgė į pažeidimo sukeltas pasekmes, į tai, kad nuotrauka buvo išspausdinta nemažą tiražą turinčiame laikraštyje, buvo sudarytos sąlygos šią nuotrauką perspausdinti (o tokią galimybę atsakovas R. Švilpa turėjo numatyti), be to R. Švilpa ieškovės neatsiprašė ir visiškai nedėjo jokių pastangų išspręsti ginčą tarpusavio susitarimu. Kolegija, atsižvelgdama taip pat į tai, jog ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų dėl jos dukrai padarytos 30000 Lt neturtinės žalos, į atsakovo R. Švilpos turtinę padėtį, taip pat į tai, jog tokia ieškovės dukters nuotrauka buvo padaryta esant ieškovės ir jos dukters sutikimui, šios nuotraukos ir negatyvo ieškovė iš atsakovo nepaėmė, - kas sudarė sąlygas teisės pažeidimui ir patvirtina nepakankamą ieškovės atsargumą ir atidumą, sprendė, jog visos reikalaujamos sumos priteisimas prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams, ir šiuo atveju priteistinos neturtinės žalos dydis yra 5000 Lt.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a:
Dėl pirmojo kasacinio skundo argumento
Žmogaus teisės į privatų gyvenimą, ginamos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsniu, dalimi, yra žmogaus teisė į atvaizdą, apie ką byloja ir naujausia Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencija. Žmogaus teisę į privataus gyvenimo neliečiamybę skelbia ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 16 straipsnyje įtvirtinta, kad nė vienas vaikas neturi patirti savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį /.../ gyvenimą, /.../ arba neteisėto kėsinimosi į jo garbę ir reputaciją. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnis taip pat įtvirtina, kad vaikas turi teisę į asmeninį gyvenimą/.../. Šias teises bei laisves saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai bei teisės aktai. Tai, kad teisė į atvaizdą yra žmogaus privataus gyvenimo dalis ne kartą taip pat yra pripažinęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Asmens privatus gyvenimas yra įstatymu saugoma asmeninė neturtinė teisė (CK 1.114 straipsnis). Teisės į atvaizdą, kaip privataus gyvenimo dalies apsaugą ir gynimą reglamentuoja CK 2.22 straipsnis. Ši teisės norma įtvirtina, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu; po asmens mirties tokį sutikimą gali duoti jo sutuoktinis, tėvai ar vaikai (1 dalis). Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Po asmens mirties tokį ieškinį turi teisę pareikšti jo sutuoktinis, vaikai ir tėvai. Atvejai ir sąlygos, kuomet asmens sutikimo nereikia, įtvirtinti aptariamosios teisės normos 2 dalyje: t.y. asmens sutikimo nereikia, jeigu šie veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje. Tačiau asmens nuotraukos (jos dalies), padarytos šiais atvejais, negalima demonstruoti, atgaminti ir parduoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją.
CK 2.22 straipsnis nenustato, kokia forma turi būti sutikimas, taigi jis gali būti duotas tiek žodžiu, tiek raštu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais [veiksmai, kurie aiškiai išreiškia asmens valią]. Tačiau sutikimas fotografuotis nereiškia ir sutikimo nuotrauką bet kokiu būdu atgaminti, parduoti, demonstruoti, spausdinti, nes tai, kad asmuo galėjo sutikti (ar pats to prašė) būti fotografuojamas, dar nereiškia, kad jis davė ir sutikimą savo nuotrauką naudoti reklamos tikslais ir panašiai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, nutartyje, be kita ko aiškindama teisės normą, kurioje buvo nustatyta, kad sutikimo paskelbti, atgaminti ir platinti vaizduojamojo meno kūrinį, kuriame pavaizduotas kitas asmuo, nereikia, jeigu pavaizduotasis asmuo pozavo autoriui už atlyginimą, yra pažymėjusi, kad manekenė (modelis) yra asmuo, kuris parduoda savo teisę į atvaizdą už tam tikrą atlyginimą. Pozavimas yra manekenės profesinė veikla, kuria ji siekia pelno, todėl manekenės ir fotografo bei kitų asmenų tarpusavio santykiai kvalifikuotini kaip komerciniai santykiai. Profesionalios manekenės, žinančios, kokiu tikslu ji fotografuojasi (pavyzdžiui, atitinkamo gaminio reklamai), sutikimo pozuoti ir pozavimo už atlyginimą faktas, jeigu nėra tolimesnius šalių veiksmus apibrėžiančio susitarimo, reiškia, jog ji sutinka, kad jos atvaizdas toje konkrečioje nuotraukoje būtų panaudotas tam tikriems komerciniams tikslams, o nagrinėjamu atveju – konkretaus gamintojo konkrečios prekės reklamai. Bet kuri manekenė, tuo labiau profesionali, būdama šios verslo srities atstovė, turi galimybę diktuoti savo sąlygas ar derėtis dėl jų – kaip, kokiu būdu panaudoti jos atvaizdą. Taigi, jeigu profesionali manekenė, žinodama būsimos nuotraukos panaudojimo tikslą, tokiai nuotraukai pozavo už atlyginimą, bet nenustatė jokių savo atvaizdo panaudojimo sąlygų, pripažintina, kad ji davė sutikimą ir dėl savo atvaizdo toje konkrečioje nuotraukoje panaudojimo nuotraukos autoriaus nuožiūra tuo tikslu, dėl kurio buvo susitarta (kurį ji žinojo).
Byloje nėra ginčo dėl to, kad Kristina Gedmintaitė pas atsakovą fotografą Raimondą Švilpą fotografavosi savo sutikimu ir noru, fotografui už darbą buvo atitinkamai sumokėta. Minėta, kad sutikimas fotografuotis nereiškia sutikimo davimo fotografui tokias nuotraukas (ar konkrečią nuotrauką) atgaminti, parduoti, demonstruoti ar spausdinti. Pažymėtina ir tai, kad fotografavimosi pas atsakovą metu ieškovės dukra Kristina Gedmintaitė buvo 12 metų amžiaus, taigi tokio amžiaus, kai vaikas, ieškodamas savęs kaip asmenybės, visapusiškai lavinasi, tobulėja, išbando save įvairioje veikloje bei užsiėmimuose. Vaiko teisę į tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra būtinos jo fiziniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi garantuoja tiek Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (27 straipsnis), tiek ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (11 straipsnis). Taigi ta aplinkybė, kad Kristina Gedmintaitė lankė mados teatrus ar studijas, išbandydavo save atrankose kaip modelis, kad, dėl to, kaip teigia kasatorius, jos nuotraukos buvo meniškos, artistiškos ir pan., pati savaime neturi jokios reikšmės, spendžiant apie tai, ar buvo sutikimas atsakovui – fotografui panaudoti tas nuotraukas (ar nuotrauką) reklamoje. Čia svarbu pabrėžti tai, kad teisė į atvaizdą, kaip žmogaus privataus gyvenimo dalis, nors ir yra asmeninė neturtinė teisė, tačiau ji kartu gali turėti ir tam tikrą ekonominę vertę, nes gali būti įvertinta pinigais, taigi šiuo aspektu tai yra kartu ir turtinė teisė. Tokia išvada seka ir iš CK 2.22 straipsnio 3 dalies, kuri numato, jog už šios teisės (teisės į atvaizdą) pažeidimą, teismo tvarka gali būti reikalaujama atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Martynas Starkus v. UAB “Ieva”, pažymėjo, kad kai atvaizdas panaudojamas reklamai, reikalingas specialus sutikimas, kurio turinį sudarytų ir tai, kad pozuotojui žinoma jo atvaizdo naudojimo reklamai sąlyga ir jis su tuo sutinka. Ši išvada darytina iš to, kad ginama asmens teisė į atvaizdą, kaip teisės į privatumą dalis, ir jos prasmė yra apsaugoti asmenį nuo galimų finansinių nuostolių, susijusių su neteisėtu asmens atvaizdo panaudojimu komerciniais ar kitokiais tikslais. Asmuo, sutikdamas su atvaizdo panaudojimu reklamai už atlygį ar be jo, tačiau būdamas informuotas apie komercines panaudojimo aplinkybes, savo valia nusprendžia dėl jam priklausančių teisių realizavimo. Jis turi apsispręsti, ar jam tinka dalyvauti komercinėje veikloje, ar jam priimtina reklamuoti konkretų asmenį, prekę ar paslaugą, taip pat svarstyti kitas jam aktualias aplinkybes, taip pat dalyvavimo tokioje veikloje sąlygas. Kolegija taip pat pažymėjo, kad tai, ar atsisakyti dalies privatumo dėl komercinių sumetimų, sprendimo teisė priklauso tos teisės turėtojui. Publikuotojui turi būti žinoma asmens nuostata, kad sutinkama su publikavimu ir pakankamai aišku, kokiomis sąlygomis leidžiama publikuoti. Jeigu dėl publikavimo sąlygų yra abejonių, tai jos turi būti vertinamos teisių turėtojo naudai, o ne asmens, galinčio įgyti teises naudai. Tai leidžia daryti išvadą, kad prioritetas turi būti atiduodamas ne komercinio intereso, o privatumo gynimui.
Teisėjų kolegija nurodo, kad sutikimas yra fakto klausimas ir, duotas jis ar ne, kiekvienu atveju nustatoma atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Šią bylą nagrinėję teismai nustatė faktinę aplinkybę, kad ieškovės sutikimo atgaminti ir spausdinti konkrečią jos dukros Kristinos Gedmintaitės nuotrauką fotostudijos, kurioje dirba atsakovas fotografas Raimondas Švilpa, reklamai nebuvo duota.
Dėl išdėstytų argumentų darytina išvada, kad pirmasis kasacinio skundo argumentas yra nepagrįstas ir atmestinas.
Dėl antrojo kasacinio skundo argumento
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažejimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina yra tai, kad vien tik atitinkamos neturtinės teisės pažeidimas nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t.y. neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė bei žala). Todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad fizinio asmens teisės į atvaizdą pažeidimo konstatavimas, yra pakankamas pagrindas atsakomybei atsirasti, ir pažeidus asmens teisę į atvaizdą, jam yra padaroma neturtinė žala. Tačiau pažymėtina yra tai, jog nepaisant nurodytos išvados, toliau apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje nurodo iš esmės pagrįstus argumentus, reikšmingus tiek sprendžiant ar apskritai buvo padaryta neturtinė žala, tiek ir dėl tokios žalos dydžio.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija n u t a r i a:
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
» Atsakyti
»
|
|
|
 | |  |
|
| | |
|
solitary
2007 3 14 7:46
Butu labai neblogai, jei kudroje besilankantys juristai pasiulytų tipinės trumpos sutarties varijantą, kuri butu galima dar ir isdiskutuoti.
» Atsakyti
»
|
|
|
| | |
|
| | |
|
Nadia Gric
2007 3 14 9:27
Kažkas tokio, nors visada galima pataisyt pagal poreikį:
Modelio fotografijų panaudojimo sutartis
Leidimas fotografuoti ir publikuoti mano fotografijas.
Šiuo raštu pripažįstu ir sutinku už fotomodelio sesijos darbą gauti fiksuotą užmokestį pagal susitarimą. Šiuo leidimu garantuoju ir galutinai sutinku, kad toliau minimas fotografas ............ ............ ............ ............ gali reprodukuoti, publikuoti arba parduoti mano fotografijas. Juos gali būti pilnai arba dalinai dauginamos pavieniui arba sąsajoje su kitomis fotografijomis arba daile bet kokioje media formoje teisėtais tikslais, įskaitant iliustracijas, reklamą arba prekybą. Aš suprantu, kad tolimesnėje ateityje negausiu jokios materialinės kompensacijos.
Aš suprantu, kad viršuje minimas fotografas gali būti biržos fotografas ir kad šios fotografijos gali būti įtrauktos į jo bylas prekybai. Aš sutinku, kad šios fotografijos ir visos kopijavimo teisės būtų šio fotografo nuosavybė pagal šią sutartį arba teisių perėmimą su pilna teise jomis disponuoti.
Aš garantuoju, kad esu pilnametė (asmens kortelės foto kopija padaryta sesijos dieną) ir turiu teisę pasirašyti sutartį savo vardu.
Pastabos: ........................................................... ........................................................... ............
Modelio parašas ........................................................... Data .................................................
Modelio vardas, pavardė ..........................................................................................................
Adresas ........................................................................................................................................
Fotografijų aprašymas ir vietovė ............................................................................................
Sutartą atlygį gavau. Parašas .................................................... Data ....................................
» Atsakyti
»
|
|
|
| | |
|
| | |
|
Nadia Gric
2007 3 14 9:59
Arba toks variantas:
FOTOMODELIO PARAŠAS (SUTIKIMAS)
Aš, _____________________________________ a.k. ___________________ suteikiu pilną teisę ____________________________________ publikuoti mano nuotraukas, kuriose aš atvaizduota (-as) pilnai arba fragmentiškai, spalvotai arba nespalvotai, su drabužiais arbe be drabužių, taip pat suteikiu pilną teisę naudoti nuotraukas su mano atvaizdu parodose, reklamai, spaudoje arba kitais, neprieštaraujančiais LR įstatymams, tikslais. Aš atsisakau teisės koreguoti nuotraukas arba kištis į autoriaus teises publikuoti mano nuotraukas. Leidžiu atlikti mano nuotraukų korekciją, retušavimą, užtamsinimą, iškraipymą ir kitus vaizdo pakeitimus, naudoti optines iliuzijas, panaudotas kompozicijose galutinio nuotraukos varianto paruošimo metu.
Data ____________
Fotomodelio parašas _____________
Adresas ______________________________________
Tėvai (motina/tėvas)_________________________________ a.k. _____________________
Šitą pasiskolinau iš www.fotosodas.lt, jie ten turi neblogą diskusiją šia tema: http://forumas.fotosodas.lt/viewtopic.php?t=83&postdays=0&postorder=asc&start=0
» Atsakyti
»
|
|
|
| | |
|
| | |
|
Robis
2007 3 14 10:36
Su asmens kodu atsargiai, galima "susipykti" su LIETUVOS RESPUBLIKOS
ASMENS DUOMENŲ TEISINĖS APSAUGOS ĮSTATYMO PAKEITIMO
ĮSTATYMU (2003 m. sausio 21 d. Nr. IX-1296) 7 straipsnis.
| Nadine rašo: | Arba toks variantas:
FOTOMODELIO PARAŠAS (SUTIKIMAS)
Aš, _____________________________________ a.k. ___________________ suteikiu pilną teisę ____________________________________ publikuoti mano nuotraukas, kuriose aš atvaizduota (-as) pilnai arba fragmentiškai, spalvotai arba nespalvotai, su drabužiais arbe be drabužių, taip pat suteikiu pilną teisę naudoti nuotraukas su mano atvaizdu parodose, reklamai, spaudoje arba kitais, neprieštaraujančiais LR įstatymams, tikslais. Aš atsisakau teisės koreguoti nuotraukas arba kištis į autoriaus teises publikuoti mano nuotraukas. Leidžiu atlikti mano nuotraukų korekciją, retušavimą, užtamsinimą, iškraipymą ir kitus vaizdo pakeitimus, naudoti optines iliuzijas, panaudotas kompozicijose galutinio nuotraukos varianto paruošimo metu.
Data ____________
Fotomodelio parašas _____________
Adresas ______________________________________
Tėvai (motina/tėvas)_________________________________ a.k. _____________________
Šitą pasiskolinau iš www.fotosodas.lt, jie ten turi neblogą diskusiją šia tema: http://forumas.fotosodas.lt/viewtopic.php?t=83&postdays=0&postorder=asc&start=0 |
» Atsakyti
»
|
|
|
| | |
|
| | |
|
solitary
2007 3 14 12:09
Aciu, Nadine, atsispausdinsiu ir turesiu krepsyje del viso ko abu varijantus.
» Atsakyti
»
|
|
|
| | |
|
| | |
|
kimono
2007 3 14 12:21
ar gatvėje atsitiktinai nufotografuoto vaiko tėvai gali paduoti į teismą už atžalos nuotraukos publikavimą internete?
» Atsakyti
»
|
|
|
| | |
|
| | |
|
solitary
2007 3 14 12:30
Manau gatvė yra vieša vieta ir sutikimo nereikia, jei tai nepažeidžia vaiko teisių. O sutikimo žodinio reiktų gal iš moralinės pusės daugiau. Manau kartais užtenka ir draugiškos šypsenos. Gal yra kitaip galvojančių?
» Atsakyti
»
|
|
|
| | |
|
| | |
|
Nadia Gric
2007 3 14 20:19
| Robis rašo: | Su asmens kodu atsargiai, galima "susipykti" su LIETUVOS RESPUBLIKOS
ASMENS DUOMENŲ TEISINĖS APSAUGOS ĮSTATYMO PAKEITIMO
ĮSTATYMU (2003 m. sausio 21 d. Nr. IX-1296) 7 straipsnis. |
Sis straipsnis numato, kad naudoti asmens kodą tvarkant asmens duomenis galima tik gavus duomenų subjekto sutikimą. Asmuo, pasirasydamas sutarti su fotografu, vargu ar daro tai be savo paties sutikimo 
» Atsakyti
»
|
|
|
| | |
|
| | |
|
Nadia Gric
2007 3 14 20:20
| solitary rašo: | | Manau gatvė yra vieša vieta ir sutikimo nereikia, jei tai nepažeidžia vaiko teisių. O sutikimo žodinio reiktų gal iš moralinės pusės daugiau. Manau kartais užtenka ir draugiškos šypsenos. Gal yra kitaip galvojančių? |
Pilnai sutinku. Dazniausiai tai ne tiek istatymo, kiek bendriausiu elgesio taisykliu ir mandagumo reikalas.
» Atsakyti
»
|
|
|
| | |
|
| | |
|
Robis
2007 3 15 7:58
Tas tai taip. Savo noru uzrase, bet tai nereiskia, kad jis leidzia TVARKYTI savo duomenis (ypac asmens koda). Is kliento gali buti renkami tik tie duomenys, kurie reikalingi atititnkamai paslaugai "atlikti". Nemanau, kad asmens kodas reikalingas, kad ivyktu fotosesija, arba jis gautu uz tai pinigus..... Asmens duomenu apsaugos tarnybai suzinojus, kad tam reikalui reikalaujamas asmens kodas, manau su jais susipyktum... jei trumpai, tai galima reikalauti tik tuos duomenis is asmens, kurie reikalingi atlikti tam tikrai paslaugai... Vardas-taip, pavarde-taip, bet asmens kodas, manau ne...... 
| Nadine rašo: | | Robis rašo: | Su asmens kodu atsargiai, galima "susipykti" su LIETUVOS RESPUBLIKOS
ASMENS DUOMENŲ TEISINĖS APSAUGOS ĮSTATYMO PAKEITIMO
ĮSTATYMU (2003 m. sausio 21 d. Nr. IX-1296) 7 straipsnis. |
Sis straipsnis numato, kad naudoti asmens kodą tvarkant asmens duomenis galima tik gavus duomenų subjekto sutikimą. Asmuo, pasirasydamas sutarti su fotografu, vargu ar daro tai be savo paties sutikimo |
» Atsakyti
»
|
|
|
| | |
|
| | |
|
Nadia Gric
2007 3 15 22:07
| Robis rašo: | | Tas tai taip. Savo noru uzrase, bet tai nereiskia, kad jis leidzia TVARKYTI savo duomenis (ypac asmens koda). Is kliento gali buti renkami tik tie duomenys, kurie reikalingi atititnkamai paslaugai "atlikti". Nemanau, kad asmens kodas reikalingas, kad ivyktu fotosesija, arba jis gautu uz tai pinigus..... Asmens duomenu apsaugos tarnybai suzinojus, kad tam reikalui reikalaujamas asmens kodas, manau su jais susipyktum... jei trumpai, tai galima reikalauti tik tuos duomenis is asmens, kurie reikalingi atlikti tam tikrai paslaugai... Vardas-taip, pavarde-taip, bet asmens kodas, manau ne...... |
Cia gi ne mano sugalvota sutartis, ir nieks nesako kad ji gali buti tokia ir tik tokia. Su a.k. ar be jo - esme ne tame, o tekste. Idomu, kaip asmens duomenu tarnyba apie tai suzinotu...
» Atsakyti
»
|
|
|
| | |
|
| | |
|
Kristina Mack
2007 3 24 18:28
labai idomu, o kaip jei kelioneje nufotografuoji koki portreta ir paskui nori kur nors panaudoti ta nuotrauka? negi visu, kurie papuola i kadra reikia prasyti pasirasineti? o jei nesupranti vienas kito kalbos?
na, gal kas yra susidures ir zino apie tai, butu labai naudinga jei pasidalintumet
» Atsakyti
»
|
|
|
| | |
|
| | |
|
Paulius Goželskis
2007 3 24 23:00
[quote="Robis"]Tas tai taip. Savo noru uzrase, bet tai nereiskia, kad jis leidzia TVARKYTI savo duomenis (ypac asmens koda). Is kliento gali buti renkami tik tie duomenys, kurie reikalingi atititnkamai paslaugai "atlikti". Nemanau, kad asmens kodas reikalingas, kad ivyktu fotosesija, arba jis gautu uz tai pinigus..... Asmens duomenu apsaugos tarnybai suzinojus, kad tam reikalui reikalaujamas asmens kodas, manau su jais susipyktum... jei trumpai, tai galima reikalauti tik tuos duomenis is asmens, kurie reikalingi atlikti tam tikrai paslaugai... Vardas-taip, pavarde-taip, bet asmens kodas, manau ne......
Asmens kodas sutartyje patvirtina žmogaus tapatybę ir jis yra būtinas bet kokioje sutartyje, kadangi teoriškai gali būti žmonių su vienodais vardais ir pavardėmis, o asm. kodas yra unikalus.
» Atsakyti
»
|
|
|
| | |
|
| | |
|
Nadia Gric
2007 3 26 10:40
| Mack rašo: | labai idomu, o kaip jei kelioneje nufotografuoji koki portreta ir paskui nori kur nors panaudoti ta nuotrauka? negi visu, kurie papuola i kadra reikia prasyti pasirasineti? o jei nesupranti vienas kito kalbos?
na, gal kas yra susidures ir zino apie tai, butu labai naudinga jei pasidalintumet |
Manau nereiketu perdeti visu draudimu ir taisykliu. Jei susitarti sakykim del nuotraukos, padarytos pries 2 metus Maroko dykumoje, eksponavimo objektyviai neimanoma, niekas to ir nereikalaus. Geriausia taisykle - padaryti ka galima kai tai imanoma, turint omenyje ne istatymo baime, o tiesiog mandaguma ir pagarba kitam asmeniui.
Fotografuoti viesoje vietoje galima. Kas liecia fotografavima svetur (ypac arabu salyse), geriausia nusypsoti ir atsiklausti. Kalbos skirtumai retai buna problema - dazniausiai is zmogaus elgesio ar mimikos matosi, ar jis gerai nusiteikes, ar nepriestarauja buti fotografuojamas. Svarbiausia - sypsotis ir parodyti, kad neturi blogu ketinimu.
» Atsakyti
»
|
|
|
| | |
|
|
Puslapiai: 1 2 3 4
|
Reikia prisijungti norint parašyti atsakymą
|
|
|
|
|
|
|
| | |
|
