|
Tau didelė prasmė nebūt, nejaust ir negirdėt atrodo.
(4)
|
|
|
Ten, kur net takeliai atrodo mąslūs.
(2)
|
|
|
Juk jūs vieninteliai, kurie gimsta tuo, kuo tampa.
(3)
|
|
|
Lauke sninga. Lauke snigo, snigo ir snigo, lauke sninga.
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Vis samprotaujate tarpusavyje, o kodėl esate liūdni?
(4)
|
|
|
Taip kad net savęs nemylint išsinertum kur kitur *
(5)
|
|
|
Ir dainuoja kartais, nešdamas pavasarius.
(1)
|
|
|
Juk kada nors turėtų pasidaryti smagu žaisti šitą paslaptingą būtį, ar ne?
(5)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Žmonės vis gyvena kaip gyveno, tik Tu savim kaip duona dalinies.
|
|
|
~Slaptasparniai~
|
|
|
- Dūšele, eikime namo...
(1)
|
|
|
Ruduo buvo rudinas, o kas tylesnio Tavo gyvenime?
(1)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
We used to live together.
(4)
|
|
|
Nes kelias iš namų visada yra kelias namo.
(4)
|
|
|
The World just don't disappear when you close your eyes, does it?
(3)
|
|
|
Kad aš vienas ir dvigubas būčiau.
(2)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|