| |
Ir visssad, visssada, visssada lijo. Šaknim nuo medžių.
(78)
|
|
|
Man labai dreba Tavo rankos.
(7)
|
|
|
Mintys prieš miegą, kai smingi į tarpą tarp šios dienos ir rytdienos.
(9)
|
|
|
Kartais nubundi kitoks.
(6)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| |
Įsigyti nuosavą pajūrį su smėliu inkstuose ir vandeniu kojose.
(4)
|
|
|
Jo akys ramiai ilsėjosi ant jos veido.
(11)
|
|
|
Kažin kas nejučia tamsumoj mums pečius apkabina...
(7)
|
|
|
Tu paliesi jos švelnią ranką, o ji paglostys tavo skruostą, ir tai daug, labai daug šiame gyvenime.
(5)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| |
Mikroskopišką vėjo dalelę.
(3)
|
|
|
☕️
(3)
|
|
|
Krypčių nepasiėmęs išeini neklausęs kelio.
(4)
|
|
|
Įsišaknyti ir sužydėti - dėl tavęs.
(4)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| |
◼️ ⚫️
(2)
|
|
|
Miesto dykra.
(5)
|
|
|
(3)
|
|
|
Jūrų karvytė.
(2)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
