|
Pažadėjau grįžti.
Nieko naujo —
kol kas
valgom, geriam,
plaunamės rankas
ir būsim atviri
ligi galo,
susėdę
už vaišių stalo.
O tėvas
it paukštis
nuo stalo keliasi —
išėjęs iš namų jaunas,
sugrįžęs, sugižęs,
susenęs, akyse
nei minties,
nei kelio —
židinys rusena,
o namuose
jauku, ramu,
pučia šiltas
vaikiškas vėjelis
ir skamba
gedulingas
mano rojalis.
Nukrito kaukės
nuo veidų,
nuo medžių,
o šermukšnių uogos
buvo karčios karčios,
ir vaikai išbėga
pirkt ledų,
mediniais šautuvėliais
apsikarstę.
Sakiau, ir aš
gyvensiu,
užsiauginsiu barzdą,
o kas su barzdotu
draugaus?
Pažadėjau grįžti —
ištesėtas pažadas
ir stingsta padažas,
ir krinta snaigės,
ir krinta lapai
iš giedro dangaus
ir žvaigždės
po kojom
tarsi akmenukai
išsibarsto.
|
