Trumpam gryžau laiku atgal, į laikus kai išgėrę butelius tekilos sugebėdavome sukelti gaisrus, surūkę žolės suktinę kikendavome gulėdami pienių jūroje, pasipuošusios ilgomis kojnėmis ir gėlėtomis suknelėmis kurdavome vardus debesų kontūrams, bei kitą akimirką juos užmiršdavome, ir kurdavome vardus krentančioms žvaigždėms.
Meldėm jog pradėtų lyti, ir mes galėtume šokti lietuje, o finale karštai bučiuotis.
su begaline laisve ir nuliu gėdos jausmo, tik laisvė, laisvė, laisvė.
Klausydavome mums rašytų meilės dainų, šypseną keičiant ašaroms, prižadėdavome meilei,
ir užkasdavome savo svajones po žeme. būtent viena tų dainų,
mane ir sugraudino šiandien iki širdies gelmių, pasiilgau nemąstyti, neplanuoti, nesijaudinti, tik mylėti.

Lauksiu..

mažiausioji rodyklė vėl muša tas valandas kuriomis jaučiuosi neapsakomai laisva ir nesuvaldoma, atsibudau, lyg akmuo po žiemos miego, ir mėgaujuosi jausmu, jog, atrodo, dabar įgausiu pagreitį, ir pavirsiu viena iš tų pastelinių spalvų
orandžiniai vakarai mane daro apmigusią, paverčia mane daržove , atbukina emocijas ir jausmus, tuomet aš miegu paprastai daugiau negu visi, ir apsibundu šviežiais sapnų prisiminimais kurie greit išblanksta, ir lieka tik dingsėjimas kažkur galvoje.

kaip visad bandžiau savo didžiausius planus sukruauti į dvi su puse savaitgalio dienas,pavyko :}

Mano gyvenimas susideda iš cukraus kristalėlių, cinamono dulkių, papilkėjusių teptukų ir saldžių žvilgsnių. Jo žavesys, mane nuolat baugina.
Mėliu trykštantys rytai, apelsinine šiluma dvelkiantys vakarai, pieno blyškumo oda ir karšto raudonio lūpos, balto aksomo tvarkingai krentančios klostės, ir žalios aromatinės arbatos aromatas, kodėl tu tokia žavinga?
Viskas taip padrika, ir kartu velniškai nelogiška, kartais jaučiuosi nuogomis pėdomis grimzdanti į glitų purvą, lyg tobulai išmaišytą tešlą, arba šokoladinį kremą. Grimztu tolygiai, ritmingai, lyg liftu, leisdamasi į minimalų aukštą, pro stiklą matydama šleikščias kirmeles, žvyro kristalėlius, kurmiarausius ir mažų mergaičių užkastas svajones. Argi negraudu?