mažiausioji rodyklė vėl muša tas valandas kuriomis jaučiuosi neapsakomai laisva ir nesuvaldoma, atsibudau, lyg akmuo po žiemos miego, ir mėgaujuosi jausmu, jog, atrodo, dabar įgausiu pagreitį, ir pavirsiu viena iš tų pastelinių spalvų
orandžiniai vakarai mane daro apmigusią, paverčia mane daržove , atbukina emocijas ir jausmus, tuomet aš miegu paprastai daugiau negu visi, ir apsibundu šviežiais sapnų prisiminimais kurie greit išblanksta, ir lieka tik dingsėjimas kažkur galvoje.
