noriu danguje raudonumo
noriu laužo dūmo....
o dabat tik lietus
bent vaivorykštė būtų
batų raudonumas man, gėris
noriu saulės žaros
noriu meilės tikros
kaip gyveni o drauge
ką tu darai ir ko lauki
noriu gyvenimo tikro
čia ir dabar, ne už stiklo
nieko paliest negaliu
vis gi esu ir tyliu
daug aš einu ir tyliu
teku minčių upeliu  ...

kokiu keliu žengiu raudonais batais
noriu puoštis rožiniais gipiūrais
kokiu gyvenimu į priekį einu
kokia viltis aš dabar gyvenu
noriu gerų gražių namų
kad gėlėtai gatves šlifuot nesunku [būt]
tyliai šiūrena vėjas medžiuos
aš be tavęs jaučiuos kaip ant ledo
noriu žiūrėti noriu dar eiti
noriu minčių didelio greičio
noriu turėt draudo petį šalia
noriu aš būt gerute avele
kokiu gyvenimu aš dar žengiu
eiki sykiu tik nekelki akių

nežinau ar dar myliu tave

drauge ką reiškia dorumas
panašu į rožių krūmą
rožinę labai mėgstu
ir dar raudonus batus
noriu prie raudonų batų derint rožinį švarkiuką
ar gražu būtų? ar atrodyčiau balta varna?
gal ir ateis tokia mada
gal ir ateis ryški mada/ bet , kada?
noriu būt varnas
varna varnai akies nekerta
o mano visos akys iškapotos
visi požiūriai išsklaistyti
nieko nematau
.................................................................
klausiu ar neatrodyčiau su rožiniu švarku
kaip balta varna
ai - rožinė varnelė...

ne į šoną

raselei

noriu batų raudonų
jais kada laisva einu
noriu sapnų dyvinų
noriu keliu dylinu

noriu rožinės suknelės
noriu neklupot ant kelių
noriu batų raudonų
jais kur noriu ten einu

kokiu tuo keliu plačiuoju
su land roveriu važiuoji
noriu susitikt tave
einančią dabar gatve

noriu batų raudonų
noriu dar draugų gerų
noriu gero laisvo kelio
ir laisvos ant jo stotelės