kada aš eisiu raudonais batais
kada džiaugsmas džiovins ašaras
noriu dorų ir tamsių dalykų
bet kad siela šviestų
nuo gėrio ir meilės pasauliui
nuo džiugesio savo kūno mirtimi
drauge mielas drauge būkim tik sielos
noriu gėrio mūsų gyvenimams
noriu gerų mūsų gyvenimų
noriu gerų kelių gyventi
raudoni batai ne tik maštas jie ir kruvinos ašaros
noriu gėlėtais batais šlifuoti gatves
noriu gėlių pievos

nieko jau nenoriu niekur neeinu
tik viena liūdžiu
noriu aš draugų noriu aš namų
kam man apsakyt kaip aš gyvenu
noriu tikro jausmo
batų raudonų
noriu daug gyventi nesakyk einu
plyštu iš pykčio nuo žmonių nesupratingumo
nenoriu būt klusni bet turiu daug padorumo
noriu gyvenimo noriu draugų
raudonais batais visa tamsi einu

noriu paukščių pilnos gėlių pievos
o kur mano sparnai ar juos tu matai
ar širdutėj mane radai norėčiau būti paukščiu
noriu būti didelis juodas paukštis
net nebijau aukščio
prisimeni kai buvau įlipus į bokštelį prie Kražkės
tada padariau nuotrauką iš viršaus
o dabar bijau lipt bijau kad nelūžtų karkasas
noriu gyvenimo
po truputį pradedu bijoti rizikos
FIZIKA
bet kur mano sparnai skrendam
toli ar tu mane matai iš aukštai

noriu eiti namo man liūdnas buvo šis ruduo
lapais dabar ne sninga
ir niekam aš nereikalinga noriu draugo
ar kas nors namiese laukia
PASIILGAU DRAUGO tavęs vis laukiu
noriu gyvenimo vasaros gėlių pievos
eilės lievos
noriu daug gėlių bet tik nuo tavęs
noriu kartu su tavim šlifuoti gatves
kur mūs kelias nuves
noriu į lauką noriu namo
noriu namų noriu tavęs
raudonais batais šlifuoju gatves
kur mūsų keliai ves

tolima ir ilga istorija kur gi aš įstosiu
taip suku galvelę dabar širdį gelia
noriu visada būt protinga nesninga bet ir nelyja
tik noriu išlikt savimi nenoriu būt
tava viltimi
b i j a u
kad ir toliau terorizuos dėl raudonų batų ir kasos
netgi mama vis kimba : susišukuok
bijau tavęs o drauge kas mūsų laukia
kas už kampo kas univere
kas pas mamą skrynelėj ėjau bijau
noriu gėlių pievos ir ilgo gyvenimo
laikrodžio tiksenimas trukdo gyventi
noriu išeit iš čia kaip noriu bėgti
bijau tavęs imu rėkti
raudonais batais šlifuoju gatves
kur gi tas kelias mane nuves