mano šunius Sargis
jis toks rudai margas
jis gerutis jis tylus
jo namai nepražus

noriu gliostyt Sargį
noriu jo ausiukę
tėtis sakė margas
šunius liapausiukas

noriu jį turėti
aš ilgai ilgai
net jeigu namus
pultų slibinai

mažas mano dinozauras
aš svajoju jo laikas
pamatyt raudoną saulę
mūs morkavais vakarais

noriu būt aš po medžiu
sako ten palmės tik žalios
noriu praeitin, meldžiu
noriu būt aš pas dzaurelį

niekas niekelis o už langelio
manoji lėlė galvelę kelia
nori žiūrėti jinai vidun
nori nebūt po lango dangum

noriu lėlytei šukuot galvelę
noriu aš būti visai šalia jos
noriu nestot kampan prie langelio
galiu mamytei maldą teriot

noriu lėlytei šukuot galvelę
kur bėgi lėle o tu kieman
noriu mamytei sakyt maldelę
kad nenusiųstų ji pragaran

kaip neskubėti
jei naujas kelelis
tiesia rankas
blakstienas kelia

noriu naujų
gerų namų
kai neskubėti
būtų jauku

noriu žinoti
kur naujas kelias
noriu išeiti
į pasakos galą

niekur neskubu
niekur nebėgu
aš tik mergytė
ir man ašaros rieda

noriu užaugti
gera panele
noriu sakyti
kančioms ate

kur išeini
draug ašaros rieda
noriu gyventi
kad ir po pietų