aš verkiu

kai lelis verkia, verkia ir, žaisliukai

padėk man, tu - mamytė jau ..?

praėjo kalėdos praėjo ir kūčios/ sulaukė jau senio vaikeliai mažučiai/ norėjo senelis dainelių dainų/ ir davėę senelis mums daug dovanų

leliukas mažuliukas [veršiukui pieniukas nuo lūpų nenudžiūvęs]... mamytė varguoliukas [ saulytė gėlėtė saulytė] ... [...] [,] .

tik nieko tikro, niekad nieko tikro... laukia manęs vaikiukas pilviuke kartu su vaikiškais eiliukais... nieko tikro, niekad nieko tikro... atrodo rašyčiau ir rašyčiau, bet buvau užmiršus savo vaikystės eilėraščius... tik su leliuku [pilve][ore] jie vėl su manim... noriu gyvenimo... ar leliukas man trukdys... noriu aš mažos draugės... noriu jau mažos draugės. tai dėl jos grįžta vaikystės eiliukai... tai dėl jos taip stengiuos gyvent... vargstu... o... kas... smagu!!!

bučkis vienas bučkiai du būkime ilgai kartu... nes aš tave MYLIU

kaip sunku tokia atsakomybė už kitą... ypač pavargus nuo darbų... gyvent skubu... o taip noris dar pagyvent dėl savęs... noris į šokius nueit, o - rūpi... pessseserė manęs nesupranta ir lelio nesupranta... ji žalia varlytė o aš raudona boružė... aš dar noriu būt rožine boruže... noriu gyvenimo... nebeįlendu į rožinius megztukus ir kepurėlė su ragiukais jau ne paaugliškas maištas, ...[...] o atrodo vaikiškai... kaip dar noriu pagyvent. bet aš turiu tave Ablingyte

mažiukas vaikiukas tas lelis/ jis guli ropoja lovelėj/ norėčiau žinoti ar tiu/ gali būt su juo kartu/*** / noriu vaikiuko aš leliaus/ noriu striksėt aplinkui/ tik nežinau kur jėgelių/ rast ir leliui palikti

noriu aš būt mažutė/ noriu šilumos truputį/ noriu kad būtumei geras/ nenoriu rožių kero/ noriu aš būti vaikas/ o ne tokia išklaikus/ noriu gerų tylių/ lopšinių tavo dainų

niekur niekur aš nebėgu/ sniegu ašarėlė rieda/ nuo nosiukės snaigele/ sakom vasarai ate

NORIU NIEKIENO VARDŲ / PASAKYKI KURGI TU / PASISLĖPKI PO VARDU / NEPANAŠŪS MES ABU

kaip aš einu/ su vienu ragu/ aš pegasiukas

ŠIANDIEN mažylė mokėsi piešti... iš pradžių lipo ir lipo visur... ropštės... paskui griebė nuo stalo eskizų blonknotą ir negrabiai pradėjo vartyti... paveiksliukai nesudomino... išsitraukė tušiniuką ir net nenuėmus kamštelio pvadėjo baksnoti į baltą lapą... ohi......... jai dar net pusantrų nėra, o jau kuria.