|
Kai pabudau vidury nakties, už lango smarkiai lyjo. Jauki lova ir šiltas žmonos kūnas nesiruošė manęs kur nors paleisti. Kurį laiką tiesiog gulėjau ir po truputį klejojau tarp realybės ir sapno. Bet tada akies krašteliu pastebėjau properšą debesyse. Stryktelėjau iš lovos ir vis dar svirduliuodamas bei tamsoje trankydamasis į baldus, šiaip ne taip susirinkau mantą. Po trumpo važiavimo ir begalinio klampojimo po rasotą ir sulijusią pievą, buvau apdovanotas įspūdingu saulėtekiu, kuris truko viso labo 10-15 minučių. Po to dangų vėl užtraukė stori ir pilki debesys, o aš pasukau namų link.
|
