Kai gervės nešasi snapuos,
Saulės spindulių šukes.
Kai pievoje išblėsusios spalvos,
Į rūko skraistę pavirsti.
Tuomet tau kužda liudną tiesą,
beglostanti pirštus rasa.
Jog vasara neišjausta,
Iškeliavo mirti.
Kai gervės nešasi snapuos,
Saulės spindulių šukes.
Kai pievoje išblėsusios spalvos,
Į rūko skraistę pavirsti.
Tuomet tau kužda liudną tiesą,
beglostanti pirštus rasa.
Jog vasara neišjausta,
Iškeliavo mirti.