Traukiam tylios, plikos dikynės plentu, vis kas kilometrą sutinkam po uogų pardavėją, pasiklausiam kur mums ežerą susirast, visi nurodo į tą pačią pusę traukt, kad ir kiek nueitume, sako, jog geri trys kilometrai iki ežero. Rodos tada Matrix'oj buvom, lyg persisukdavo laikas- vėl einam, klausiam, tą patį girdim. Užteko to, jog priėjom žalią upę su mažaisiais Fatrais priedo. O ežerą suradom vėliau, už gerų 500 metrų!
|