:: šiandien pabudau žiemoj. Kai Kalėdinės dekoracijos neša šilumą. Karštas vynas - namų kvapą. Tada, kai geriau ne materealybė, o jausmai. Tada, kai šilkas švelnesnis. Pabudau,kai už lango vanduo ant žemės šaukė iš šalčio ir įšalo iki pavasario.
Pramerkiau akis tada, kai žmonių šiluma buvo labiau vertinama. Nuo šios dienos saulė rečiau akį į žemę užmeta. Ir Dievai primirš mus iki pat pavasario, kuomet atgimti bus laikas.
Laikas pabusti ir atsimerkti - žmogaus šiluma, tikriausiai, pati svarbiausia.
:: o chaoso akimirkomis norisi tik smėlio: http://www.youtube.com/watch?v=1S7U41H3ZdE
|
