Tai rožei nereikėjo šilumos,
Jos niekas niekada nelaistė.
Jinai pražydo vidury žiemos,
Kaip pranašas kovos už laisvę.
Žydėjo rožė mėlyna liepsna,
Kaip ašara, sužvarbusi ant sniego,
Save uždarė lediniame karste,
Gyva, ji nuo gyvųjų bėgo.
O žmonės šaukė: ''Koks absurdas!
Negalim leist, kad rožės mėlynos žydėtų!"
Nuskint ją bandė, bet susibadė į spyglius rankas,
Sutrypt norėjo,
Bet nepaprastai stipri ta rožė buvo,
Ji atsigaudavo ir vėl žydėjo.
magiskagalia.freeforums.org/m-lyna-ro-t557.html
|