(Gaila, kad tik 9 galimos čia...)
Varanasis...
Jei kas žinot, apie ką eina šneka, jei kam teko ten pabuvot ar bent pažiūrėti kokią dokumentiką,- lengvai suvoksit ir šių nuotraukų prasmę bei jų jėgą... Iki šiol niekada nebuvau pagalvojęs, kad tam tikri vaizdai ar aplinka taip sukrečia dvasinę būseną, jos pusiausvyrą. Atrinkinėdamas nuotraukas šiam rinkinukui, vėl viduje išgyvenau matytus vaizdus, tiesiog regėjau juos naujai, girdėjau būgnų bei muzikos garsus, jutau kvapus, jaučiau visa tai...
Varanasis – seniausias pasaulio miestas, dabar egzistuojantis ir gyvenamas. Tai tikrų tikriausia DVASINĖ Indijos sostinė. Tai kultūrinis ir religinis Indijos lopšys, su daugybe nenusakomo senumo gatvelių, „gath“-ų (laiptų į Gangos upę), kremavimo vietų... Į Varanasį keliauja piligrimai iš viso pasaulio. Daugelis čia tikisi rasti dvasinę ramybę, medituoti.
Taigi šalia pačių nuotraukų jums pateikiu ir trumpus šių „akimirkų“ paaiškinimus. Fotonuotraukos nėra pateiktos pagal kokią nors prasmę, reikšmę ar „grožį“, - tai daugiau vizualinė chronologija..
Taigi...
Ankstyvas rytas. Labai ankstyvas. Gangos upė – visų Indų Dievas, Tėvas, Motina, visko Pradžia, visko ir Pabaiga... Jau iš tolo girdimas šurmulys: pilna žmonių, atvykusių čia tokį ankstyvą metą pagarbinti Gangos, sutikti patekančią saulę. Begalinis skaičius laivelių jau pasiruošę priimti keliautojus bei piligrimus. Čia pat – šalia, nuo pat ankstyvo ryto vyksta skalbinių skalbimas Gangos vandenyje. Iš tikro, skalbimas – tai skalbinių daužymas į akmeninę plokštę, mirkstančią upės vandenyje. Brėkšta, ir skaičius žmonių čia didėja itin greitai. Valtelės pilnėja, daugelis jų jau atsiskiria nuo kranto ir pilnos žmonių su degančiomis žvakelėmis rankose tyliai neria į Gangos platumas ir tolius. Viduryje upės žvakelės, apipintos kvapnių rožių žiedlapiais, paleidžiamos pasroviui, tuo pat metu net nejučiomis panyrant į apmąstymus, maldas, meditaciją... Tuo tarpu krante gyvenimo ratas sukasi neapsakomais tempais. Ką tik atgabentas numirėlis yra paskutinį kartą įmerkiamas į Gangą, ištraukiamas ir paliekamas nusausti čia pat, ant laiptų. Visai šalia dar neužgesusi rusena vieno iš daugelio, išėjusių anapilin, kremavimo liepsna. Ši šventa ugnis, čia - Varanasyje niekada neužgęsta jau tūkstančiai metų. Didžiulės malkų rietuvės, kurios būtent čia yra skirtos vieninteliam tikslui, taip pat palieka neišdildomą įspūdį. Kitame Gangos krante jau pasirodo rausva saulė. Tai taip pat labai jaučiama tiesiog „ore“: visoje gana mistiškoje ar net niūrioje aplinkoje atsiranda šilumos, šviesos, spalvų ir netgi, kaip bebūtų keista – žaismingumo. Būtent taip – žaismingai atrodo nenusakomas valtelių kiekis švintančioje erdvėje. Saulė kyla vis aukščiau. Ir tai vyksta labai sparčiai. Čia lengva suvokti gyvenimo rato sūkius, greitį. Kremavimo laužų turinys vis keičiasi... Šios ypatingos dvasinės būsenos įkvėptos bei paskatintos, viena po kitos savo ilgus plaukus skutasi moterys. Beje, viena tokia procedūra tetrunka tik apie 30 sekundžių. O saulėje spindinčiame Gangos vandenyje, piligrimų valtelės įgauna jau net romantinių atspalvių. Ir visa tai, visa ši visko įvairovė – čia, vienoje Žemės vietoje... Laiptuose į Gangą galime stebėti taip pat labai margą publiką. Visų šių žmonių veiksmai ir reakcijos į išgyvenimus - įvairiausi. Man net kilo mintis vieną iš spalvingiausių laiptų į Gangą nuotraukų panaudoti dėlionės (puzzle) sukūrimui. Tai tikrai būtų aukščiausio sudėtingumo lygio dėlionė... Kaip ir visas gyvenimas... Žmonių meditacija ant Gangos krantinės vis tęsiasi. Atvyksta vis nauji veidai. Kai kur laiptai gražėja nuo padžiautų, Gangoje išskalbtų, spalvingųjų sarių. Tokiu tempu ir tokiais išgyvenimais prabėga dar viena žmonijos diena. Artėja vakaras, kai tūkstančių tūkstančiai, o gal ir milijonai žmonių vėl traukia prie Gangos, atlikti kasdieninę jos šlovinimo ceremoniją, kuri dar vadinama „Ganga aarti“. Tai, kaip ir visa kita,- tiesiog nepakartojama. Visi Gangos pakrantės laiptai nutviska įvairiausiomis šviesomis, o pati upė – plūduriuojančiomis šlovinimo žvakelėmis. Tai – nuostabu ir labai įspūdinga. Krante tuo tarpu vyksta pati kulminacija: Gangos garbinimas nuostabios muzikos garsais, liepsna, smilkalais ir net teatralizuotomis bei mistiškomis apeigomis. Pasibaigus šiai garbinimo šventei, tūkstančiai žmonių patraukia kas sau. Šalia, minioje galima stebėti net risnojančius dramblius. Tai taip pat prideda „skonio“ bendriems įspūdžiams.
Varanasis... Jis išlieka kiekvieno, apsilankiusio čia, viduje tikrai ilgam...
|
