„Visada žemėje per mažai gerų žodžių - meilės, tiesos ir dėkingumo žodžių. Mes dažnai taip ir išsiskiriame, nepasakę jų vienas kitam, nusinešame, užgniaužę juos savo širdyse. Praeiname abejingi pro medį, paukštį, pro žydintį rugį ir pro kenčiantį žmogų, tarytum ne vienos žemės broliai, ne vienos saulės vaikai būtumėm“. (J.Marcinkevičius)
Buvo tokia diena - vasario 16-oji. Kai netikėtai (?) susivedė viskas: šventimas (-umas), auka, Lietuva, Ruanda ir J.Marcinkevičius. Žmogiškume turbūt "susivedė"...
|
