mes žaidžiam tokį žaidimą. aš tyliai, nepastebimai, įdedu tau į kišenę, pirštinę, kepurę, palieku prie kavos puoduko ar po pagalve akmenuką. kiekviename akmenuke apgyvendinu svajonę, norą, viltį. tu pasižiūri man į akis, ir jei pajunti tą pačią svajonę ir ji ima pildytis. tokiomis naktimis balkone tu man šoki, o aš užsimerkus jaučiu.
|