|
|
1.
(2010 01 05 09:22)
:D :D
|
|
| |
|
|
2.
(2010 01 05 09:40)
was ist das?:)
|
|
| |
|
|
3.
(2010 01 05 10:15)
tai varnai kažkas kiaulę pakišo :)
|
|
| |
|
|
4.
(2010 01 05 10:50)
spėkit
|
|
| |
|
|
5.
(2010 01 05 11:27)
Na, jei Kiaulė - Čaplinas ne per banalu, tai mano toks variantas...
Nuo kitos interpretacijos kolkas susilaikau.
|
|
| |
|
|
6.
(2010 01 05 11:49)
akiniuotis is apacios
|
|
| |
|
|
7.
(2010 01 05 12:01)
ale greit isrista rupuzke...
|
|
| |
|
|
8.
(2010 01 05 12:41)
na jo .i kiaulela panashu
|
|
| |
|
|
9.
(2010 01 05 14:03)
aš tai manau kad čia unitazas perkaltas, nesuvaldė Darius ekspozicijos unitazu naudodamasis :)
|
|
| |
|
|
10.
(2010 01 05 17:14)
nesuprantu uz ka cia tokie vertinimai????????
|
|
| |
|
|
|
|
| |
|
|
12.
(2010 01 05 17:41)
10. sutinku. senai turejo but tope. nuvertino. ash net i megstamas isidejau
|
|
| |
|
|
13.
(2010 01 05 17:52)
10/ 12/ Pritariu, čia viena geriausių fotografijų apskritai fotografijos istorijoje. Į mėgiamas be kalbų..
|
|
| |
|
|
14.
(2010 01 05 18:19)
Čia nuogos kiaulės kūšis...
|
|
| |
|
|
15.
(2010 01 05 18:19)
Čia nuogos kiaulės kūšis...
|
|
| |
|
|
16.
(2010 01 05 21:01)
:)
|
|
| |
|
|
17.
(2010 01 05 21:12)
bravo
|
|
| |
|
|
18.
(2010 01 05 22:20)
kazkada vaikystej rinkdavau visokiu moliniu, stikliniu parsiuku skulptureles... sitos irgi noreciau :)))
|
|
| |
|
|
19.
(2010 01 05 22:54)
18/ šitai skulptūrai išlaikyt manau kėp minimum po 2 kilolitus į mėnesį reikėtų :D
|
|
| |
|
|
20.
(2010 01 05 23:01)
ne nuogos kiaules, ne kusis, ne unitazas. Nugalejo 6-as ":)
|
|
| |
|
|
21.
(2010 01 05 23:02)
9\ o Ramūno samprotavimai labiausiai prajuokino. visiems ačiū.
|
|
| |
|
|
22.
(2010 01 05 23:04)
ai, jau nebespėliosiu kas čia ir kieno
|
|
| |
|
|
23.
(2010 01 05 23:33)
Kai tokios nuotraukos nueina į topus aš pradedu rimtai abejoti savo sugebėjimais ir kūdros objektyvumu.
|
|
| |
|
|
24.
(2010 01 05 23:41)
24\ taip, tamsta - is to ka turite savo kolekcijoje - labai rimtai turite suabejoti :)
|
|
| |
|
|
25.
(2010 01 06 01:19)
24. Sprendžiant iš to, kad pats sau komentarą rašote tai spėju, jog apie savo kolekciją rašote :) Čia kaip liaudyje sakoma "iš didelio rašto įšėjo iš krašto". Kita vertus - savikritiškumas teigiama savybė.
|
|
| |
|
|
26.
(2010 01 06 02:16)
Kiekvienas iš mūsų turim ne vieną, kaip daugelis įsivaizduojam, gimtadienį. Ir ne tiek svarbu, kad tas gimtadienis neretai neturi savo tikslios datos, bet jis žymiai svarbesnis už pirmąjį, nes per tą gimtadienį mumyse gimsta tai kas vadinama c h a r a k t e r i u. Gimus tokiam, pagaliau sugebant atmesti bet kokio prisitaikėliškumo gyvenime apraiškas ir nustojus priduot dar didesnės reikšmės jau ir taip loginiais tarpusavio ryšiais suliniuotam gyvenimo suvokimui, mes dar tik pradedam ugdyti tradicijas nepaisančius, vėliau, vis labiau pasitikint savo jėgomis, net jas pranokstančius gebėjimus. Taip kažkuriuo metu mes galime priartėti prie visuminio, pagaliau visą paisančio suvokimo ir atvert savy tūnančią Pandoros skrynią. Priartėt prie versmių, prie kurių ne tik jau seniai apžėlę takeliai, bet ir apie kurias niekas nesą girdėję, nes per toli esą nuėję, kad būtų galima grįžti ir garma vienas po kito bedugnėn visi k a r t u vienas kitą iš nugaros (sin. inercijos) pasistumdami.
Ir tik visapaisantis charakteris, kad ir kokie kai kurie paisymai bebūtų ne itin malonūs akims ar ausims, gali bet kada pateikti staigmeną ir panorėjus, reaktyvinio lėktuvo greičiu, gali sugrįžti ten, kur jau buvęs ir iki gyvo kaulo pabodo būt, tam, kad parodyt kelią pajėgti išeiti iš bet kokio sudėtingumo labirinto, be išeities atrodančio ligi šiol tame labirinte besiblaškantiems. Iš labirinto, kuriame tokia jau prisibezdėta spūstis, kad neretai ne tik, kad gryno oro laisvai kvėpuot pritrūksta, bet kuriame kaip kokiam kalėjime kai kurie net tokią savo tvarką sugebėjo įvest, kad praradusieji tik viltį išeiti, pagal kitų liudininkų čia jau seniai užsibuvusiųjų parodymus įtikėję esą, kad jokio iš šito status quo išėjimo ir nėra, ir nebuvo, ir nebūsia.
Kaip iliuzijose, atsiprašant, taisyklėse prirašyta atsakinėti į besikartojančius klausimus kodėl taip, o ne kitaip čia yra, paliekama kitiems, n a u j o j o iš prarastojo laiko beieškantiems.
Nors ir girdėjau, kad vėžliai neretai gyvena iki trijų šimtų metų, iki šiol dar, kol dar nė vienas iš matematikų jokiomis formulėmis neapibrėžė iš sulipusių lūpų išleisto cigaretės dūmo trajektorijų visumos, tikiu, kad gal anksčiau už juos visa tą c h a o s ą pajėgs apibūdinti kokia dar nežinoma poetė, kupina Smilos sniego jausmo.
O be charakterio gimtadienio visi iš mūsų turi dar kitokesnius gimtadienius, kuriuos daug mieliau švenčia dažniau - k a p r i z u s.
Tikiu, kad ilgai kūdrinantis ir karts nuo kart panorėjus surengti čia party time net ir Rio de Žaneiro karnavale mūsų „ožiukai“ kaip niekas kitas su visais „navarotais“ galėtų „duot vaizdų“ iki „batareikos“ kada išsektų. Tik nereikia jau taip užsimiršti, kad kuo dažniau švenčiam, tuo ilgesnės pagirios mūsų laukia. Nes viskas šiame pasaulyje turi savo š e š ė l į. O ir bet tačiau girdėjau, kad neretai mūsų kaprizai gali baigtis ir sąmonės praradimu...
Post scriptum: „Viešpatie, suteik mums nuolankumo susitaikyti su tuo, ko negalime pakeisti, drąsos keisti tai, ką galime pakeisti ir išminties, kad atskirtume viena nuo kito... “
|
|
| |
|
|
27.
(2010 01 07 12:38)
20/ aciu
|
|
| |
|
|
Kita |
2010 01 05 00:47 |
Taškai: | 75
|
Vidurkis: | 4.36 |
Vertino vartotojų: | 49 |
Žiūrėta kartų: | 6828 |
|
|
|
|