Lietus dulkia.
Aitrioj mėnesienoj - širdis gelia...
Seni, nauji žodžiai dulka,
mintys – lyg kantrybės
netekę drugeliai.
Mintys bėga laidų, kelių linijom -
šerkšnų kruopelytės
grimzta į tylą...
Mėnesienoje, dangaus mėlynėje -
mėnulio šaukštelis kyla.
Rodos švinta ir pragysta neaiškiai
mano brolis, bičiulis, draugas strazdas...
Dainuoja rytas, sutraiškęs vabalą,
sparneliais plazdantį.
Ir mes, nubundam iš ryto -
širdys - giedoti liepia...
Už upės veidrodžio - ilgesys užkritęs
kukčioja lyg vaikas - iš po liepų
ir lapkričio diena ateina
draugystės lieptais.
[img
