Aš miniatiūriškai kalbi.
Tik šiandien,
kad nepasodinčiau savom albi
į keblią padėtį
ir nepramiegočiau savastį
ištikusio spyrio į šikną,
o kurgi daugiau?
Gyvenimą ištikusį sukrėtimą
pavadinčiau spyriu į šikną
ir nieko daugiau.
Taip. Ir šiame puslapyje kažkur skraido musė, kuriai neleidžiama zysti, nes ji PER Maža mūsų visuomenei. Nes ji neturi kaulų, todėl jai negrėsia sanarių uždegimas ir pensija.,,Kur yra zoori? Kas yra zoori? Kodėl yra zoori? Aš pamečiau zoori. Padėkite man jį surasti! Gal jis išskrido? Gelbėkit!''
Monika ,, unkščia.'' Ji,, rėkia. Ir kumščiais daužo sienas. Iššoksta smeigtukai. Chagallo reprodukcija apsiverčia ir pakimba atvirkščia.''.
Zoori, mano gyvenimas suvalgė mane.
Seniai, neseniai, o gal dieną po vakar.
Žodžiu, radau Škėmą ir keletą keistų ženklų mane lydinčių pavasario dvasių.