Štai – interneto nuoroda – mano gyvenimas. Nepyk – neturiu kada kalbėti – esu užsiėmęs – paskambinsiu vėliau... Galų gale – vėl – daug pasakot – liežiuvis neapsiverčia – viską rasi BLOG'e. Užeik – čia rasi daugiau, negu nusipelnei – ašaras, pyktį, džiaugsmą, nusivylimą, maldavimą užtarimo, ieškojimą paguodos, patyčias ir gailestį... Galėsi iš manęs juoktis ir apkalbinėti.
Nesuklysiu pasakęs, kad visi esame kolegos ir dirbame vienoje didelėje įmonėje – per dienas tupime kybererdvėje ir rašome savo gyvenimus. Skaitome kitų gyvenimus. Žiūrime kitų gyvenimus. Rodome savo gyvenimą. Susipažįstam, įsimylim, išsiverkiam ant peties, pasiūlom savo petį išsiverkt... Viskas virtualiai tikra. Ir ašaros, ir istorijos. Nors gręžk rankšluostį ir nešk popierių makulatūron.
Kiek kartų kolega ar pažįstamas, pasislėpęs už darbo kaukės, negalėjo skirti minutės telefono pokalbiui, bet vėliau atsiuntė nuorodą į naujausią įrašą interneto dienoraštyje? Darbo dienos atsakaita..?
Kur dingo paprasčiausi pasisedėjimai prie židinio? Prisimenat seną gerą TV serialą apie Šerloką Holmsą ir daktarą. Votsoną? Koja ant kojos, brendis, cigaras, židinys, smuikas...
Galų gale – nors ir kaip snobai – kartą per savaitę – prie pokerio? Vyrų vakarėlis, moterų vakarėlis, ofiso... Banalu ir nešiuolaikiška? Būkim pragmatiški. Būkim ten, kur gyvenimas – idealus! Kadangi kitaip palikti pėdsakų nepavyksta – įsirašome patys save į istoriją. Be jokio gėdos jausmo – kaip idiotai, iškrypėliai arba didvyriai (šiuolaikinėje modernioje lietuviškoje kultūroje - HEROJAI, che...).
Neseniai vienoje Vilniaus kavinėje mačiau vaizdelį: vaikinas ir mergina, prie stalo, vienas prieš kitą, atverstais nešiojamais kompiuteriais - inirtingai kala pirštais per klaviatūrą... Nepamenu, ar tai stebint, veide atsirado kvaila šypsena?
Beliko, kad pradėtume vaikams pasakas prieš miegą siųsti SMS…
O gal tiesiog… BIJOM?
Maistas, kurį valgom – mus nutukins. Atlėks virusas iš inerneto – suės kompiuterį, kuriuo naudojamės. Hakeriai įsilauš į gyvenimą ir jį pavogs…
Kada paskutinį kartą pažvelgėm į akis ir pasakėm: “MYLIU!” “NEKENČIU!”?
Ir gavom į paakį. Arba... nusipelnėm bučinio?
Nepasakėm, negavom ir nenusipelnėm.Išsigandom ir prirašėm... į Blogą...
Sveiki atvykę. Gaila, oras - toks nevykęs... Jaučiat?
Pagarbiai,
PISSED-OFF ARTIST DOT COM
