Apledėjimas truko porą dienų, dingo ir elektra ir šiluma, užsidarė mokyklos ir parduotuvės, net gatvės ištuštėjo nuo automobilių. Pietinėms valstijoms tai tikras košmaras, niekas tam nėra pasiruošęs, net pati gamta. Medžių šakos nuo ledo pasidarė tokios sunkios, kad net pradėjo lūžinėti. Krisdamos žemyn kliudydavo elektros laidus, tie ir gerai apledėję buvo, ir neatlaikę visos to svorio trūkdavo. Elektros nebuvo kokias 8 val. Atrodo gal ir nedaug, bet kai tavo kambarys šildomas kondicionieriumi, tai jau tampa nelabai juokinga.
Pradžioje stebėti visus šiuos gamtos reiškinius buvo gan smagu ir įdomu, tačiau po poros valandų kai nusėdo kompiuterio baterija ir pasidarė šalta visa ta romantika išgaravo kaip spiritas ant saulės. Nutariau pasidaryt arbatos, bet įsijungė loginis mąstymas ir suvokiau, kad elektros ne tik mano kompiuteriui ir televizoriui pritrūko,- jos nėra nei šaldytuvui, nei virduliui su mikrobange .... Situacija tiesiog apgailėtina, tik tokiomis akimirkomis supranti koks esi priklausomas nuo visų civilizacijos laimėjimų. Paskaitoms ruoštis tingėjau, o be to dar neaišku ar jos ryt bus. Pasiėmiau iš spintos savo seną gerą Nikon'ą (F50) ir nusprendžiau eit pasidairyt kas ten apylinkėse dedasi.
Norėjau pasikviest savo linksmuosius taivaniečius, bet jiem matyt kompai išsijungė dar anksčiau ir kambariuke jų jau neberadau. Eidamas koridoriumi pagalvojau, kaip gerai kad gyvenu trečiame aukšte, liftas tai neveikia. Dar užsukau pas Hiusą (albanas), tas net nudžiugo, kad pasikviečiau aną pasivaikščiot. Abu patraukėme į parduotuvės pusę, su viltimi, kad aname gale elektra dar neprapuolė. Na ir mūsų lūkesčiams buvo lemta išsipildyti, parduotuvės dar dirbo. Tik deja tuo neilgai džiaugėmės, gal po 15 min. tuščio vaikščiojimo tarp lentynų ir ieškojimo kažko "gero" staiga viskas aptemo. Įsivaizduok kažkas panašaus jei kokioje Maximoje, kur praktiškai nėra langų, staiga išjungtų visas šviesas. Tamsu nors į akį durk, girdėjosi keiksmai, juokai, kažkas nukrito o gal sudužo, vienu žodžiu visai linksma.
Gal po poros minučių blaškymosi po tamsą, mus atrado juodukas apsauginis ir primygtinai paprašė sekti paskui jį. Jis atvedė mus į "šviesą". Parduotuvė užsidarė iškart kai iš tamsos buvo sužvejotos visos pasiklydusios žuvelės (pirkėjai). Tuo mūsų iškyla po viešbučio apylinkes praktiškai ir baigėsi. Lauke vėl pradėjo lyt ir šalt, pagalvojom, kad saugiausia matyt bus namie. Link jų ir patraukėme. Pakeliui namo padariau kelias šio neįprasto man gamtos reiškinio fotografijas, kurias rasite apačioje.
Dar vieną gerą dalyką supratau kad geriausias kovotojas su nuoboduliu ir šalčiu yra miegas. Įsisukęs gal į tris užklotus nugrimzdau į palaimos šalį. Kai prabudau kompiuterio baterija jau buvo pasikrovusi, o televizorius rodė jau daug kartų matytas CNN žinias
