Istorija prasidėjo prieš metus,kai mums atvežė žmonių ir likimo nukankinta pusės metų kumeliuką...4 mėnesių jis neteko mamos,vėliau buvo suspardytas ir per žmonių žiaurumą nukankintas iki mirtinos būsenos.Kakle išpūvusios skylės,vietoje kailiuko-po mėšlu pūvančios žaizdos... Net veterinaras netikėjo,kad jam pavyks išgyventi,tačiau mažylis įrodė ka kita...Po kiek laiko nelaimių takas jam tesėsi-pakliuvo po vyresnio žirgo kanopomis ir buvo sutrupinti visi raumenys kakle...Po kelių operacijų jis vėl įrodė koks stiprus yra noras gyventi mažo padarėlio...
Kodėl tai pasakoju? Todėl kad po viso šito aš pradėjau tikėti stebuklais ir vertinti gyvenima dar labiau :)
Išsamesnė istorija galite rasti čia http://zga.mfoto.info/index.php?option=com_content&task=view&id=24&Itemid=31
