Senai norejau išbandyti tą mistinį "Lith print". Na ir išbandžiau, tik ne ant popieriaus, o ant juostos...
Ryškalas Ansco GAF79, arba Dupont LD-1:
Vanduo 500ml
Natrio sulfitas (bevandenis) 30g
Paraformaldehidas 7,5g
Kalio metabisulfitas 2,6g
Boro ružštis (kristalinė) 7,5g
Hidrochinonas 22,5 g
Kalio bromidas 1,5g
vandens iki litro
Vietoj paraformaldehido aš naudojau formaliną 37% 27g/litrui. Tūrio nežinau, tiesiog pasvėriau maišydamas ryškalą. Ryškalas nėra geras, labai nepatvarus, rimtesniam darbui netinkamas, nes sensta labai greit, neekonomiškas ir neekologiškas :) bet paprastas, o tai pabandymui gerai.
Užsimaišiau 0,3litro, išryškinau 2 juostas, pirma 3,5min, antra jau teko 4 su trupučiu, norėjau dar išryškinti trečią, bet nutariau patikrinti, imečiau gabaliuką testinės juostelės, 5minutės - ir tik konturiukai, reiškias viskas - trečiai juostai teks palaukti kito karto. Šiaip rezultatai pritrenkiantys. Pasenęs Tasmos Mikratas atsiskleidė visu gražumu - skaidru, ryšku, kontrastas net rėkia, gaila gavosi tik puse kadrų, bet vistiek verta grieko... nes tie kurie gavosi, tai mmmmm... Šitą procesą reiks pavystyti toliau :)
Testukai pavyzdukai:
o čia palyginimui neskiestas FX37:
ir 1:3 skiestas FX37:
Skanuoti visi vienu metu, vienodu nustatymu, neredaguoti. Fotografuota vienodai, beje, vis dar mėgaujuosi su naujai iškeptu achromatiniu monokliu.
Gal kam bus ydomu, kodėl tas infekcinis ryškinimas yra infekcinis. Nesu chemikas, bet pabandysiu trumai aprašyti. Infekcinio arba litografinio ryškinimo esmė - išryškėjęs stipriai apšviestas grūdas skatina tolimesnį grandininį ryškinimą greta esančių grūdų. Tokiu būdu galima gauti labai labai kontrastingą vaizdą, o tai yra ypač naudinga kai naudojamos smarkiai pasenusios medžiagos, kurios yra labai linkusios vualizuotis. Litografiniai ryškalai iš principo yra labai paprasti, pagrindinė medžiaga dažniausiai hidrochinonas, tačiau visa gudrybė slypi tame, kad laisvo sulfito kiekis turi būti labai mažas, ne daugiau kaip 2g/l. Kad toks ryškalas labai greit nesioksiduotų, kartu su sulfitu dažniausiai naudojamas formaldehidas arba acetonas. Šios pagalbinės medžiagos turi savybę surišti sulfitą. Tokioj formoj sulfitas neįtakoja ryškinimo proceso, bet išlaiko savo antioksidacines savybes.
Toks ryškinimas daugelio megstamas spaudžiant nuotraukas, turi unikalią savybę - kai nėra laisvo sulfito, hidrochinono dianonas redukuodamas sidabrą oksiduojasi ir tampa semichinono laisvuoju radikalu, kuris redukuoja kitą sidabro atomą ir virsta chinonu. Chinonas reguodamas su hidrochinonu sukuria dvi semichinono molekules ir taip prasideda grandininė reakcija - ryškinimas vyksta eksponentiniu greičiu. Jei ryškale būtų laisvo sulvito, jis akimirksniu nutrauktų šitą griūtinį procesą, susijungdamas su semichinonu ir chinonu. Kadangi visi šitas "balaganas" vyksta emulsijoje, ryškinimas vyksta lokalizuotai iš pradžių labai lėtai, tik stipriai apšviestose vietose, veliau eksponentiniu greičiu greitėja, todėl jį būtina nutraukti norimu momentu. Nepakartojamas jausmas stebėti šį procesą. Nors dažniausiai toks ryškinimas naudojamas nuotraukoms, galima jį naudoti ir juostoms, tik yra keleta sunkumų - ekspozicijos turi būti kiek galima panašesnės, nes esant dideliam kontrastui nedaeksponuoti kadrai bus visiškai balti, o pereksponuoti - visiškai juodi, ir tada reikia labai tiksliai atiderinti ryškinimo laiką. Na ir svarbiausia nepamiršti, kad formaldehidas ir visi jo dariniai yra kancerogeniški ir nuodingi, todėl dirbti su jaus reikia atsargiai, gerai vėdinamoj patalpoj, su oro ištraukimu. Sekmės, labanakt ir gero savaitgalio :)
