|
| |
| | Pasaka apie laimę Autorius: | 2008 01 23 15:15 | Žiūrėta: 32316 Nepatingėk paskaityti 
| 2008-01-23 Aušrinė: Vienas turtuolis pasiuntė savo sūnų pas išmintingiausią pasaulyje žmogų sužinoti Laimės Paslapties. Po keturiasdešimties dienų kelionės per dykumą jaunuolis pagaliau priėjo gražią pilį, stovinčią kalno viršūnėje. Čia gyveno jo ieškomasis Išminčius.
Nesutikęs šio šventojo žmogaus, mūsų herojus įžengė vidun ir čia, puikioje salėje, išvydo didžiulį sujudimą: įeidinėjo ir išeidinėjo pirkliai, viename salės kampe kalbėjosi žmonės, kitame orkestras grojo švelnias melodijas. Ir dar stovėjo stalas, apkrautas įmantriausiais tos šalies valgiais.
Išminčius kalbėjosi čia su vienais, čia su kitais, ir jaunuoliui teko pralaukti keletą valandų, kol atėjo jo eilė.
Išminčius, atidžiai išklausęs vaikino ir sužinojęs, ko jam reikia, pasakė šiuo metu neturįs laiko atskleisti Laimės Paslaptį, tačiau pasiūlė jam apžiūrėti rūmus ir sugrįžti po poros valandų.
- Tik norėčiau tave paprašyti vienos paslaugos, - pridūrė Išminčius ir padavė jaunuoliui šaukštelį, o į jį įlašino du lašus aliejaus. - Vaikščiodamas nešk tą šaukštelį taip, kad neišpiltum aliejaus.
Jaunuolis pradėjo lipti rūmų laiptais - aukštyn ir žemyn, vis nenuleisdamas akių nuo šaukštelio. Po dviejų valandų jis vėl prisistatė Išminčiui.
- Taigi, - klausia šis, - ar matei persų kilimus valgomajame? Ar matei parką, kurį Vyriausiasis Sodininkas kūrė dešimtį metų? Ar atkreipei dėmesį į puikiuosius pergamentus mano bibliotekoje?
Sumišęs jaunuolis prisipažino nematęs nieko. Jo vienintelis rūpestis buvęs neišlieti Išminčiaus įlašintojo aliejaus.
- Gerai. Grįžk ir apžiūrėk mano pasaulio stebuklus,- tarė jam Išminčius. - Negalima pasitikėti žmogumi, nemačius jo namų.
Kiek nuramintas, jaunuolis vėl paėmė šaukštelį ir pradėjo vaikštinėti po rūmus, šįkart apžiūrinėdamas visus ant sienų ir palubėse iškabinėtus meno kūrinius. Dabar jis pamatė sodus, aplink juos dunksančius kalnus, subtilių gėlių grožį, pastebėjo, kaip skoningai parinkta vieta kiekvienam meno kūriniui. Grįžęs pas Išminčių, jis smulkiai apsakė, ką regėjęs.
- Bet kurgi tie du aliejaus lašai, kuriuos buvau tau įdavęs? - tuomet paklausė jo Išminčius.
Jaunuolis pažvelgė į šaukštelį ir suprato juos išpylęs.
- Tai va, - pasakė Išminčius, - galiu tau duoti vienintelį patarimą: Laimės Paslaptis yra matyti visus pasaulio stebuklus, sykiu nepamirštant dviejų aliejaus lašų šaukštelyje. | | 2008-01-23 Aušrinė: ;) | | 2008-01-23 Raimonda: Gili mintis... :) | | 2008-01-23 abracadabra: aj tingiu skaityti.. :) | | 2008-01-23 Marijus *Bružila: gal kas dviem trim zhodzhiais pasakys,ka rasho | | 2008-01-23 Vita Sophia: Marijui - esmė paskutiniame sakiny po dvitaškio :); o šiap čia Paulo Coelho ALCHEMIKO ištraukėlė... Aušrele, autorių nurodyti reikia... | | 2008-01-23 Ramūnas L.: Perskaityt kantrybės tai užteko, moralas aiškus, bet kaip turėt tiek kantrybės parašyt :) Šaunuolė ;) | | 2008-01-24 Aušrinė: tinginiams - taip ir pratinginiausit savo laimę :))
Marijui - It get's worse befote it get's better
Vitai - taip, persiprašau ;)
Ramūnui - ačiū, bet prisipažinsiu, copy paste :)) ;)
Rai - taip tikrai, man ši mintis patinka, nes ji labai tiksliai nusako laimę :)
| | 2008-01-24 Ramūnas L.: Dabar aišku ;) Būtum tikrai neiškentusi tiek parašyti :))) | | 2008-01-24 Aušrinė: kam vargintis kai taip pasiekusios technologijos :)) | | 2008-02-13 Arunas S: Bet vis viena jaunuolis pamirso tuos du laselius.Tai tikrai viena is laimingu momentu ir tik "momentu"zmogaus gyvenime.Bet tikroji laime yra gauti tai ,zmogui, ko jam labiausiai reikia,-...paklausiu?ko? | | 2008-03-16 Arunas S: Siaip ,kalbant apie sios pasakos ivertinima tai rasau dibeli pliusa,nes si pasaka tikrai skaitosi maloniai ir zodziai ,leidzia pasijusti pabuvoti ten salis tu pasakos heroju ir senuose pasaku rumuose bei vaikystes prisiminimuose+++ |
| |
|
