štai raudonas klevo lapas...
ir per kapines, nakty, man takas...
nesvarbu ką žmonės sako...
dėl jokio kelio, nemeski šio tako...
einu, klevo lapai šiūruoja...
noriu, bent kiek laimingesnio, rytojaus...
einu tamsoje, mintyse dainuoju...
prie savo kapo... sustoju...
kada kas reikia eis,
uždegs ant širdutės žvakę...
niekiek nemeluoju, einu sustoju...
ČIA TIKRAI MANO
KIGURUMI...
