palik savo pėdsakus šitam ilgam, saulės nutviekstam kely. kad ir Tau būnant toli, bet jaučiant, kad kažkur buvau. esu...ir būsiu. Tegul lietus nuplauna mano skruostus tuo gaiviu, iš beribio dangaus nukritusiu, lietumi. tegul ta tyla aplink mane būna amžina ir pasilieka su manim...dar ilgai svarstau...gal tą tylą išmainyti į Tave?
