Ar pasakysi man myliu
Jei tavęs to paprašysiu?
Žinau, tai nebus nuoširdu
Bet juk nuoširdumo ir neprašysiu.
Ar pabūčiuosi mane į lūpas
Jei tavęs to paprašysiu?
Žinau, tau nieko tai nereiškia,
Bet reikšmės jokios man ir nereikia.
Gal tu ir galvosi
Kad aš visiška beprotė,
Tačiau viskas kartais taip susiklosto
Kad meilę galima ir įsivaizduoti.
Gali ir netikėt manim.
Tačiau net nustebtum sužinojęs
Kiek žmonių šiais laikais
Meilę įmituoja.
Kiek jų apie ją svajoja.
Kiek nuostabių režisierių
Gatvėse siužetą apgalvoja
Tik jie lieka paslapty.
žinai kodėl?
Nes jie kvaili.
Jie tikisi, kad visą tai
Kadanors įvyks realiai.
Dabar sunku yra atskirti
Kur riealybė, kur svaja,
Kur vaidyba, kur jausmai
Kur meilė, o kur iliuzija.
Kiekvienas iš mūsų
Kerėtojo geną turim.
Burtų lazdele užsimoju..
Ir štai tu jau prie mano kojų.
Apkerėkime visus.
Tegu mano tie optimistai
koks pasaulis šis gražus
Kaip myli juos visi
Tegu mano, kad jie reikalingi.
Juk tiek mums ir tereikia,
Kad skelbtume iškilmingai
"Dėl tavęs, viską padaryt galiu!"
Gal eilėraštis ir atrodo lyg kokio pesimisto parašytas, prašau, neteiskite, svetimoj šaly sunku rasti žmogų kuriuo galima pasitikėti ir sulaukti šiltų jausmų kuriuos gaudavai namuose, iš šeimos ir vaikystės draugų. Tuomet tikrai žinojai, kad jie tave priima tokį koks esi ir nebijo pasakyti kada laikas stabdyti.
