Štai faktiškai ir išsisėmė mano žinios macro fronte. Dviejuose dienoraščiuose išdėsčiau pagrindinius niuansus mažųjų gyventojų fotografavime. Trečiojoje ir paskutinėje dalyje apžvelgsiu dar keletą smulkmenėlių,kurios gali turėti įtakos galutiniame rezultate.
Vartydamas įvairias galerijas pastebiu,kad gražiai ir kokybiškai nufotografuotas kadras visiškai nepatinka kadravimo prasme...
Arba atvirkščiai, kadravimas labai gerai atliktas,o visa kita kokybės prasme labai prastai...
Norint fotografiją padaryti patrauklią,viskas turi būti labai gerai,arba bent jau gerai
Pabandysiu kaip pavyzdį paimti foto su žiogais,skėriais ir panašiais gyviais.Dabar kai lauke vasara,tai vienas iš populiariausių foto modelių. Gaila,bet savo kolekcijoje nesuradau nei vieno kadro kurį galėčiau paimti vietoj pavyzdžio,kaip dažniausiai žiogai pateikiami fotokūdros teismui
Todėl trumpai aprašysiu :
Dažniausiai vaizdas toks – tanki žolė (dažnai „sudegusi“ nuo saulės),žiogas sunkiai surandamas tarp tų džiunglių,fonas skęsta „triūkšmuose“ ir t.t.. Aišku ne visada ir ne visos foto taip niūriai atrodo :o).Yra tikrai kokybiškų ir patrauklių darbų...
Aš tokias foto „gaminu“ šiek tiek kitaip.
Išsirenku vietą kur mažiausias vėjas,žema žolė ir panašiai.Įvetinu koks fonas gausis.Tada įbedu žolės laikiklį,pasistatau trikojį.Į laikiklį įspraudžiu kompoziciškai tinkantį žolės stiebą ar kokią šakelę.Po to ramiai gurkštelnu šalto alučio......arba vandens :o) Kai pasiruošiamieji darbai baigti,einu gaudyti žiogo.....!!! Taip taip,gaudyti.Pačio proceso neaprašinėsiu, (kam tai įdomu,kada senas diedas striksi po pievą žiogui iš paskos...), tik pabrėšiu,kad nei vienas striksius per fotosesijas nėra nukentėjęs :o)
Tai va,pasigaunate žiogą,atsargiai saujoje atsinešate iki pasiruoštos vietos,atgniaužiate saują ir vėl bėgate žiogui iš paskos
taip kokiu 4-7 kartus,kol pagaliau žiogas supranta,kad nuo durno senio vis vien neišsisuks.Tada ramiai tūpdode jį į paruoštą vietą,atsigeriate alalio ir fotografuojate. Nepamirškite vieno svarbaus dalyko – kuo daugiau kadrų to pačio žiogelio įvairiomis pozomis,tuo daugiau šansų surasti tą vienintelį ir patrauklų !
P.s. niekada žiogo neimkite už kojų,nes pavojau atveju jis sugeba kojas nusitraukti !!! Kai kam toks fotografavimo būdas gali atrodyti nehumaniškas,bet jis tikrai geresnis nei vabzdžių „atšaldymas“ arba svaiginimas chloroformu
Keletas foto to pačio modelio,kuris paskelbtas 2008 metų vabzdžių.Tai Mėlynsparnis tarkšlys - Oedipoda coerulescens
Na štai lyg ir viskas.Baigėsi mano žinios iš macro fronto.Jei kažkam tai nors kiek pagelbės,tai šaunu.
P.s. – tai grynai mano pastebėjimai iš praktikos ir šiek tiek žinių susirinktų iš įvairiausių šaltinių.Jokiu būtu neperšu viską daryti taip pat ar panašiai. Tai paprasčiausiai vieno žmogaus nuomonė,kuri gali būti visiškai nieko verta......ir......alų vartoti gali tik pilnamečiai :DDD
Ate !!! :o)
