....į ausį braunasi kažkoks įkirus garsas.Pro miegus sunkiai suvokiu kas vyksta.Šiaip ne taip praplėšiu akis.Lauke jau švinta.Prie pat atviro lango kažkoks paukštis tokį roką užtaisė,kad palyginus “Linkin Park” koncertas vieni juokai...Matyt tokia dalia,per atostogas keltis 5 valandą ryto...
Pro duris išlendu į lauką,prasikrapštau akis.Rūko nėra,vadinasi rasa bus labai maža.Ech,teks “sausuolius” fotografuot.Nušienautoje pievoje už pirtelės stovi “ožys” ir lyg klausdamas – “Durniau kū čia veiki”- pasižiūrėjęs nusisuka nuo manęs .:
Švilpteliu šuniui,kad grįžtų į lovą.... Su juo eiti fotografuot be šansų.Tik pasilenk ir jau galvoja,kad prasideda žaidimas..:
Perbrendu vieną saulės išdegintą pievą.Tuščia.Nerandu jokio gyvio kuris priverstų nuspausti fotoaparato mygtuką.
Pas to nepastebėdamas kažkodėl po nosimi niūniuoju “V travie sidiel kuzniečik,sovsiem kak oguriečik..”. Matyt ne veltui.Ant žolelės pamatau kažką,kurį sunku pavadinti ŽIOGU.Greičiau mažas ir sušalęs žiogelis J
Ant gėlelės pastebiu snaudžiantį drugį.Ir kaip jis tokioje pozoje išbūna tiek valandų.Matosi,kad ramiai snaudžia,nes net užkliudžius žolelę,nei kiek nesujuda,tik vos vos ūsus į šonus pakraipo lyg klausdamas – Ir vėl tu čia ? Fotografuot ir dink iš akių !
Taip ir padarau :
O štai “žalys” ramiai tupi ir grožisi saulėtekiu..
Po truputį “prisirankioju” modelių. Velniškai įsinoriu kavos.Pėdinu namolio.Kaičiu arbatinuką,o galvoje jau sukasi planai kur eisiu toliau ...:)
