• FOTOGRAFIJOS

    Naujausios

    • GALERIJOS NAUJAUSIOS
    • PELKĖS NAUJAUSIOS
    • DIENORAŠČIAI

    Geriausios

    DIENOS GERIAUSIOS
    SAVAITĖS GERIAUSIOS
    VISŲ METŲ GERIAUSIOS

  • BENDRUOMENĖ

    Autoriai

    • VISI AUTORIAI
    • MYLIMIAUSI AUTORIAI
    • AKTYVIAUSI VERTINTOJAI

    Komentarai

    • REKOMENDUOTI KOMENTARAI
    • ILGI KOMENTARAI
    • VISI KOMENTARAI

    Forumai

    • FOTOGRAFIJOS FORUMAS
    • PAPLEPĖKIM
    • FOTO TURGELIS
  • INFORMACIJA
    • APIE FOTOKŪDRĄ
    • NAUJIENŲ ARCHYVAS
    • TAISYKLĖS
    • D.U.K.
  • PRISIJUNGTI

    PRISIJUNGTI



    Prisiminti
    Pamiršau slaptažodį
 
 

pavėsio pasakėlės

Autorius: kva | 2011 06 05 18:40   |   Žiūrėta: 14125

pavėsio pasakėlės nutiko atriedėjus per dzūkų mišką, ragatkės sankryžą. riedėjom trys – aš, pusbrolis ir kareivis. kareivis, teisybės (kraujasiurbės) dėlei, yra architektas iš profesijos ir lakūnas iš pašaukimo. riedėjimo metu baisiai norėjau kyštelt laidą į ratus ir paleisti naujais albumais užšertą plejeriuką. bet vis nesusilaikydavau kareivio nepaklaususi apie du jo – architekto ir lakūno – vaidmenis ir įtakas vienas kitam. o kareivis maloniai davė šnekos, kad net miško žvėrys ausimis karpė ir gaudė nuogirdas, mataruojančias pro provirus ratų langus.

pasakėlė apie pavėsį


pavėsis
yra už dzūkų miško, ant vėsaus ežero, kuriame nekimba žuvys, kranto. pavėsio žemėlapyje, kurį sudarė šeimininkas baltalytis, pažymėti visi pagrindiniai taškai – lieptas, namas, laužavietė, kaimynai, bažnyčia ir jotvingių piliakalnis, jau ne tašką, o visą rašalo balutę užimantis.


tik atriedėjus mus pasitiko eilės tvarka: bažnyčios kryžius, kiti ratai, baltalyčio mažoji ir didžioji baltalytės, daržovių suktinukai, vaišių stalas ir kitų ratų šeiminkai. o kareivį pasitiko meška, mergaitė ir minius.


pasakėlė apie kino teatrą


sutemoms užplaukus ant pavėsio, kairėje undinės savo maudimukus pardavinėjo, dešinėje jūreiviai pypkes nuo laužo prisideginėjo, o per vidury, ant namo sienos, buvo ištiesta padori, bet daug istorijų ant savęs išguldžiusi paklodė. kino teatras švietė nuo kalniuko toli į ežerą, tad filmukus žiūrėjo ir iš vandens galvas iškišusios lydekos.


(tik grįžus iš pavėsio ir užsimanius šitas pasakėles pasekti pamačiau, kad kompiuterio ekranas, kino teatro metu šviečiančiu įdomumu tapęs, daug sparnuotos lavonienos ant klaviatūros išguldė. teko nuo raidžių, šauktukų ir kablelių ją gramdyti, be laidotuvių apsieiti.)


pasakėlė apie uodų pasakaites


kino teatrui baigus programą, šašlykų dubeniui pačiam save išsiplovus, bet laužui dar nesurūkus, baltalytė sutiko mus su pusbroliu palydėti į kaimynės svečių namą. o kaimynė ne tik avinuką augino, bet dar svečių name sofą pakeitė, grindis iššveitė ir orą pravėdino. kadangi vėdino prie lempos šviesos, su tais oro gūsiais vidun pateko irgi nemažas gūsis uodų.

uodai buvo neišpasakyto meilumo. net nuo galvos iki kojų antklode užsidengus, zyzė savo pasakaites, daugiausiai apie vampyrus. paryčiais estafetės lazdelę iš uodų pasigriebė tikrai malonaus balso kaimynės gaidys. žo, romantiškas pabudimas, šaltibarščių pusryčiai ir šlapias nuo varvančių plaukų lieptas, išbaidė paskutinius, ausų kriauklėse užsilukusius uodus. pusbrolis tris kartus nusičiaudėjo, o kareivis tris kartus nusispjovė per petį.

pasakėlė apie vaišių stalą

labai trumpa pasakėlė apie vaišių stalą ir jo santykį su namo šešėliu ir saule: pakilo saulė, sudarė su namu ne sutartį, o šešėlį, pastatė svečiai tame šešėlyje vaišių stalą; pasisuko saulė dešinėn, pakreipė namo šešėlį, svečiai pernešė vaišių stalą. taip vaišių stalas per vieną dieną apkeliavo aplink visą namą.

labiausiai tuo džiaugėsi vaikai ir bimbalai, nes benešant aukštaūgį stalą, vis nuo jo nukrisdavo kokią vaišė, tai anie pagriebdavo ir draugiškai pasidalindavo.

pasakėlė apie šaltmėtes

ieškoti šaltmėčių išsiruošėme su keturiomis baidarėmis. sėdėjau pačiam visų galų gale – ir baidarės, ir mūsų ekspedicijos grupės, mat kiti lengvai po du plaukė, o mes – net penkiese į vieną susigrūdom ir sunkiai siūbavom. užtai man nereikėjo irkluoti, tad visur dairiausi – į lugnes, į povandeninius salotų daržus, į pelkynus, pilnus nudžiūvusių medžių ir paparčių, į dumblą, į srovę, į savo nubalusias kojas, į pusbrolio įraudusią nugarą.

ir tas dairymasis davė neapčiuopiamos naudos, o pusbrolis įdavė dar ir apčiuopiamas šaltmėtes, kurios susigrūdusios prie vandens augo, kvepėjo ir arbatinuko šaukėsi.

pasakėlė apie vėsų ežerą

įlipti kopėčiom į vėsų ežerą, panirti į jo niūrumą, nematyti per tirštą samanų spalvą savo blauzdų ir bijoti priliesti dugno dumblą yra virpulingi dalykai. du kartus apiplaukiau aplink pusbrolį, tris kartus apie lydekas gaudančius, bet nepagaunančius plūdurus, ir greitai šokau ant lieptelio. paskui užlipau ant skaros ir varvėjau kaip žvakė.

viskas

namo grįžom su tune-yards, planningtorock, radiohead ir france gall.


2011-06-05  Skaistė: Kaip užsimaniau vandeny pasitaškyt. Kaip gerai, kad čia parašei. Kaip gražiai tu čia skrybėliuota. Ir kaip smagiai tie planningtorockai mano kambary sukas!
2011-06-05  skarbonke: pasakėlė apie vaišių stalą yr baisus gėris manau (-:
2011-06-06  kva: ir kaip gerai, kad jūs paskaitėt. linkėjimus siunčia ant skrybėlės nutūpęs draugiškas skraidūnas.
2011-06-08  Laura Vansevičienė: ui kva :) jus nepaprastas zmogeliukas :) pasigrobiau pavesio pasakeles ir pasidejau prie visokiu geru dalykeliu :)

Dienoraštis patiko:
Kristina Petrošių
VaRom
Skaistė
sin
Miglė R.
Luce
skarbonke
Darius Jurevičius
Indrė Girdenytė
grifas sidlauskas
Julius pils
Domantė N.
aidas a .
RūtaSL
Rūta Urbonaitė
Rūta Smailys
Nerijus Kuzmickas
Jurgita K.
Laura Vansevičienė
Lilly


 

Naujausi dienoraščiai