Palėpėje radau pavargusią senutę knygą,
Ją dulkių sluoksnis dengė pelenais pilkais.
Šalia daiktų daugybė dulkėse užmigo,
Komodos,kėdės ir seni geri laikai..
Gal dvylikta kėde šitoj palėpėj slepias,
Gracingai, išdidžiai stebėdama kitus.
Kai ašaroja skilęs langas šlapias,
Kai stogą glosto pliaupdamas lietus.
Juoda katė tenais išsitiesia prieš saulę,
Ir murkia, tartum būtų čia viena.
Minties miražas,optinė apgaulė,
Sena plokštelė,žinoma daina..
Užmiega liūdintys rakandų siluetai,
Tiktai tą dvyliktą kamuoja nemiga..
Kaip įtempta styga,
Katės-kėdės duetas
Vidurnaktis.
Lietus.
Laiminga pabaiga.
Žodžių autorius
Dija Pinavija
