| Mirtis Autorius: | 2009 05 18 08:38 | Žiūrėta: 19297 Išaušo gražus rytas. Saulutės spinduliai, kaip mylinčios motulės rankos glostė berniuko galvą. Šis naivuolis išvedęs kalytę pasivaikščioti į lauką dar nenutuokė kokia negailestinga mirtis ir budeliai ją įvykdantys laukia. Ir štai jis atsega kalytę laikantį dirželį. O ši iš džiaugsmo pajutusi laisvę pradėjo lakstyti visur norėdama pažaisti su juo. Ir mažylio akys sužibo iš džiaugsmo galėsiant pažaisti. Bet koks čia garstas...? O ne! Tai mašina... Ir kauksmas perveriantis sielos gelmias... Jisai pribėga prie kalytės gulinčios ant keliuko prie namų. O vaizdas toks kraupus, kad net atšoksta atgal. Širdis tik plaka pašėlusiai, rodosi tuoj iššoks iš krutinės. Bet viska pamiršęs nežiūrėdamas į kraupias gyvuliuko žaizdas, paima į rankas. Tuo metu kalytė sucypia iš skausmo ir suleidžia savo iltis i mažylio delnus. Bet berniukas nepaleidžia, net nemato, kad kraujas byra, kaip raudonos ašaros ant motinos žemės. O girto, svirduliuojančio vairuotojo povyza jam liko atmintyje visam gyvenimui.
Nunešė į namus ir paguldė ant gulto. Mirstančios kalytės žvilgsnis jo sieloje paliko negyjančią žaizdą... Tą akimirką jis pajautė kokia negailestinga mirtis... 2009-05-21 m a rija: patiko, net labai:)
|
Komentuoti
Share
| | | | | Išbandymas Autorius: | 2009 05 17 15:40 | Žiūrėta: 8087 img
Kariuome - tai krašto apsaugos dalis. Kurioje tarnavo ir tebetarnauja šauktiniai. Dar mokykloje mus pradėjo ruošti kariuomenei. Tai buvo dvyliktoje klasėje. Reikėdavo įvykdyti atsispaudimų ir atsilenkimų normatyvus, kad tave įvertintų dešimtukui. Bet tikrasis išbandymas mūsų laukė dar priešakyje. Patekę į Ruklą nesupratome ką ten veikiame atskirti nuo šeimų, draugų. Plaukai buvo nuskusti plikai, kad atrodytume panašūs. Šaltas dušas ir... parodė, kad nuo tos minutės mes kariai, ne civiliai. Su mumis niekas nežaidė, gražiai nekalbėjo. Kaip supratai buvo tavo asmeninis reikalas. Pasakydavo ir parodydavo tik kartą. Pratybos ir paskaitos nuo ryto iki vakaro. O telefonų ir laisvalaikio nebuvimas tiesiog morališkai žlugdydavo iš vidaus. Pratybų metu turėdavome padėti vienas kitam; tas sunkumas mus suartino. Pamiršdavome, kad laisvėje gyvename visiškai skirtingus gyvenimus. Mes buvome, kaip vienas... Kuo sunkesnės dienos būdavo, tuo didesnis vidinis pasipriešinimas kildavo nugalėti viska. Kai kurie pasidavė, bet pirmiausia pasidavė psichologiškai.
Komentuoti
Share
| | | |
|