Centrinis parkas – žalioji Niujorko oazė

Centrinis parkas – žalioji Niujorko oazė

Šiais metais liepos 21 dieną sukako 150 metų nuo tos dienos, kai Niujorko savivaldybė pasirašė Centrinio parko steigimo dokumentus. Pačiame Manhetano centre dangoraižių apsuptyje įsikūręs parkas, sulaukiantis apie 25 milijonus lankytojų per metus, dažnai vadinamas žaliaisiais Niujorko plaučiais. Net ir karščiausią vasaros dieną temperatūra čia bent porą laipsnių žemesnė nei gretimuose neretai smogo ir dulkių debesio apgaubtose gatvėse...

Nuo ko viskas prasidėjo

Niujorkas XIX amžiaus pradžioje buvo gana nedidelis miestelis, kuriame gyveno apie 60 000 gyventojų. Tačiau 1830 metų imigracijos banga šiam JAV miestui leido pradėti vadintis tikru didmiesčiu. 1840 metais čia jau gyveno trys šimtai tūkstančių, o dar po dešimties metų –pusė milijono žmonių. Niujorkiečiai spietėsi chaotiškuose triukšminguose kvartaluose, o senbuviai su nostalgija ilgėjosi buvusios ramybės. Ieškantieji atokvėpio nuo praeivių minios ir karietų bei vežimų bildesio keliaudavo į kapines, tarp kurių populiariausios buvo Brukline. Tik ten miestiečiui galima buvo pailsėti nuo spartėjančio gyvenimo ritmo. Bet kapinės juk - ne miškas ir ne parkas, čia galioja savos taisyklės, tad daugelis jautė, kad miestui būtini visuomeniniai žali poilsio plotai.

Pirmasis išsakęs būtinybę steigti didelį visuomeninį parką buvo “Evening Post” redaktorius Viljamas Kalenas Brajantas. 1844 metais jis pradėjo įtikinėti miesto planuotojus, kad įkurti tokį parką – absoliuti būtinybė. Miesto politikai, priklausantys opozicinėms partijoms, be didelių ginčų pritarė šiai idėjai, ir miestas nuo 1853 iki 1856 metų išmokėjo 5 milijonus dolerių už pelkėtą apleistą žemę nuo 59-osios iki 106-osios gatvių, tarp penktosios ir aštuntosios aveniu. Iš šios vietos buvo iškeldinta 1600 čia gyvenusių niujorkiečių.

1858 metais buvo paskelbtas atviras konkursas, kuriame dalyvavo net 33 architektai, pristatę savąsias Centrinio parko vizijas. Komisijos nariai iš anonimiškai pristatytų darbų pasirinko “Velėnos planą“, kurio autoriais pasirodė besą Frederikas Lavas Olmstedas ir Kalvertas Voksas.

Tada prasidėjo alinantis darbas. Dešimtys tūkstančių žmonių net dvidešimt metų kūrė parką. Į akmenuotą pelkėtą vietą vežimais iš Niūdžersio valstijos buvo atgabenta net 500 000 kubinių metrų derlingos žemės ir pasodinta keturi milijonai įvairiausių medžių, krūmų, gėlių. Net 1400 įvairiausių rūšių augalų galima rasti šiame parke. Čia buvo nutiesti kilometrai pėsčiųjų takų bei pastatyti 36 tiltai ir tilteliai, įrengti keturi fontanai. Šiuo metu net 29 skulptūros puošia parką. Autorių projektas pasiteisino, ir ilgainiui Centrinis parkas tapo viena mėgstamiausių niujorkiečių poilsio vietų.

“Įvaikink suoliuką“

Tikriausiai liūdniausiu pe-riodu Centrinio parko gyvavimo laikotarpiu galima laikyti praėjusio amžiaus 1960-1980 metus. Vasaros koncertai ir Naujųjų metų sutiktuvės, protesto akcijos ir taikos maršai tiesiog nusiaubė parką. Įrenginių detalės voliojosi išmėtytos po visą parką, žibintų stovai liūdnai styrojo sudaužytais šviestuvais, suoleliai liūdėjo praradę savo atkaltes. Žolė buvo sumindyta, o grafitų “kūriniais” buvo išmargintas kiekvienas parko akmuo. Atrodė, kad Niujorko centrinis parkas amžiams prarado savo pradinį grožį.

Tačiau 1975 metais įsikūrusi parko rėmėjų grupė ėmėsi aktyviai veikti, kad parkas prisikeltų naujam gyvenimui. 1980 metais įkurta Parko apsaugos tarnyba, kuri perėmė visą Centrinio parko priežiūrą.

Išradingi parko prižiūrėtojai inicijavo daug įdomių programų. Viena jų vadinosi ”Adopt-A-Banch (“įvaikink suoliuką“). Šiuo metu Niujorko centriniame parke yra net 8968 suoliukai. 1986 metais įkurtas specialus suoliukų ir aplink esančios augmenijos priežiūros fondas. Kiekvienas norintis gali “įsivaikinti suoliuką“. Sumokėjęs 7500 dolerių už suolelio priežiūrą, ant jo gali pritvirtinti lentelę su norimu užrašu. Rankų darbo suoliuko globa kainuoja brangiau – 25000 dolerių. Savo globėjus jau turi net 1200 parko suolelių.

Globėjų garbei prie suolelių prikaltose lentelėse puikuojasi įvairiausi užrašai. Viena moteris suolelį prie karuselės dedikavo savo vyrui, su kuriuo čia mėgdavo sėdėti ir žiūrėti į žaidžiančius vaikus. Užrašas skelbia: “Mano mylimasis buvo mano, aš buvau jo“. Prie parko zoologijos sodo yra suolelis, ant kurio užrašyta: “Mišele, ar tekėsi už manęs? Su meile, Džonas“. Kino filmų kompanija “Columbia Pictures“ taip pat įsigijo du suolelius atminimui apie čia nufilmuotus ”Mažąjį Stiuartą“ ir “Mažąjį Stiuartą 2“. Tarp suolelių globėjų yra ir anonimų, nepretenduojančių į savo asmenybės įamžinimą.

Į parką – po vieną ir su šeima

Centrinis parkas – mėgstama niujorkiečių pasivaikščiojimų vieta. Rytais čia galima pamatyti kroso mėgėjus. Bėgant parko takais, galima įveikti net 10 kilometrų. Savaitgaliais, kai parke mašinų eismas sustabdytas, daugelis niujorkiečių tiesiog įsitaiso ant žolės, užkandžiauja ir bendrauja su draugais. Aktyvaus sporto mėgėjai žaidžia beisbolą, kriketą, tenisą, jodinėja bei važinėjasi dviračiais. Meno mėgėjai čia gali pasiklausyti muzikos, pasižiūrėti spektaklį ar apsilankyti parodoje. Vaikai ne tik mielai lankosi zoologijos sode, bet ir dūksta 21 vaikų žaidimų aikštelėje. Kiekviena žaidimų aikštelė - tarsi atskiras pasaulis. ”Safari“ aikštelę puošia net 13 hipopotamų, medžiuose įrengti “nameliai“ būsimiems medžiotojams, kanojų laivynas “baseine“ bei piknikui skirti staleliai. Šią džiungles primenančią vietą labiausiai mėgsta 3-5 metų vaikai. “Laukinių Vakarų“ žaidimo aikštelėje įrengta medinė pilis ir vandens atrakcionai. Vaikai labai mėgsta “Smėlio dėžės istorijas”, kai profesionalus pasakotojas mažyliams dėsto įvairias istorijas bei seka pasaulio šalių pasakas. Norintieji išmokti šokti ar dainuoti gali dalyvauti “Smėlio dėžės“ muzikos pamokėlėse. Vaikams bei suaugusiesiems taip pat organizuojama daug edukacinių programų. Viena populiariausių – paukščių stebėjimas. O jų čia yra net 275 rūšys!

Centrinį parką pamėgę ir kino studijų darbuotojai. Nuo 1908 metų čia buvo nufilmuotos scenos net 175 kino filmams. Tarp jų - “Krameris prieš Kramer“, ”Tutsi”,“Godzila” - gerai žinomi ir Lietuvos žiūrovams.

Centrinį parką mielai lanko ir jaunavedžiai. Tokios romantiškos vietos kaip Šekspyro sodas, Vyšnių bei Kedrų kalvos puikiai tinka fotografuotis įvairiomis progomis. Tiesa, norinčių bent nusifotografuoti yra labai daug, todėl leidimą būtina užsisakyti iš anksto. Toks leidimas už 50 dolerių suteikia galimybę pusvalandį fotografuotis grupei iki dvidešimt penkių žmonių. Jeigu jūsų vestuvių dieną pliaupia lietus, mokestis negrąžinamas, bet jums leidžiama išsirinkti kitą datą. Nutarusiems susituokti parke teks pakloti 300 dolerių, o jeigu persigalvosite, tai 225 doleriai jums bus grąžinti. Tačiau parke griežtai uždrausta barstyti ryžius, gėles ar konfeti. Taip pat negalima vartoti alkoholio, kloti kilimų, statyti kėdžių ar palapinių. Ceremonijoje, trunkančioje ne ilgiau kaip valandą, gali dalyvauti ne daugiau kaip šimtas žmonių.
Paimta:http://klaipeda.diena.lt/dienrastis/priedai/pasaulis/centrinis-parkas-zalioji-niujorko-oaze-110581