kyla nuo arbatos gaivalas
kaip gera ryte arbata ir saldainis
tyloje vienas pas kitą einame
ir man mintyse senos dainos

noriu surasti atsigavimą
nuo nemigos akys užtino
o už lango organizuoja
žvirbliukai susirinkimą

taisausi arbatos, čiumpu saldainį
atsigavimas,,, kodėl mes atsainūs?
noriu ryte aš saldainio...
mintyse skamba man dainos

kaip džiugina pavasario šviesa
tu dabar tik mano tiesa
tik noriu džiaugtis tavimi
skaisčia diena, skaudžia naktimi

pavasaris neša daug šviesos
pro langus pilna jos, namuose
ir kas išeitį geresnę sugalvos...?
vaikai žaidžia kiemuose

norėčiau išeiti toli toli
kviečia Dangus... saulė srauni
bet kodėl Drauge, tu tyli?
ar diena bus mūsų vyli?

nakčia kančia
pamiršai tu mane
noriu būt su tavim
ar išliksiu naktimi?

ta tyla ta pilka
noriu būti mama
noriu būti gera
noriu būti visa

gyvenu pilkumoj
tas skaudokas ruduo
oi ir pageltau
aš blondinei sakau

kad ir tu lietuvaitė
palik man mano kraitį
neskaisti man saulelė
kai pilka aš dukraitė

mano mintyse
tik bergždžia tamsa
rašyti eilėms
esu ne visa

naktyje gyvenu...
ar būtumei draugu?
aš taip toli
mintimis nuo visų

tyloje tamsoje
mintyse dainuoju
ir noriu užgyventi
kažkiek rytojaus

pavogė mano sielą
ir negaliu nurimti
o ji iš pinigų
gali dirbtinę
kasą susipinti

ak mano siela
labai liūdnai gyvena
mes lietuviai
mėgstame
blondinėles nuo seno

pavogė mano sielą
ir man būti nemiela
o kiek gėlių
ten
o čia spygliuotos vielos