ak pavasariu
einu
jau nebežinau
namų

noriu būti
aš paukščiu
būki tu sparnu
meldžiu...

paukščiai
mes pavasario
pasakoje
patariu:

būki mano
tu paukščiu
būsiu tavo
aš aukščiu

susitiko žirnis pupą
ir sijoną dangum supa

pupa pupa būk mana
žirni žirni jau mama

vaikeliui mažam
pavasaris
dangui kreivam
ką patari

mergyte pasitarkim
tas pasakas aptarkim

kur einu
negerai
net danguje
pragarai

minčių dėlionėmis
skridau svajonėmis
eidamas mintis rinkau
pas-nin-ka-vau

ak mažytė snaigė
rudenėlis baigėsi
noriu būt gera
o kokia mama

snaigė ta svajoja
nukrist rugiui duonos
ak tu mažas vaike
snaigių rinkt nereikia

nauja diena
o ji verkdama
kad nyksta daina
kad verkia mama

ei-da-ma
snig-da-ma
ma-ma-ma
mama