šiandien mane užpuolė melancholija. sako, trečiadieniais ji ypač aktyvi. tikriausiai kaltas žieminis paltukas, kurį jau šiandien išsitraukiau. tai man - ženklas, kad viskas. viskas viskas. jau viskas. šalta ne tik viduje. braidau po prisiminimus visokius ir zvimbia jie man zvimbia tarp ausų, lyg pagreitintam kine. o dangūs katiniški.
muzika irgi iš prisiminimų.
2008-09-18Edita : Neliūdėk - bus dar bobų vasara. Skraidys voratinkliai, erzins, kutens nosį... Atsilaposi savo rudeninį paltuką ir kvėpuosi saule :))
Vakar man išrovė du dantis. Iš karto. Pykšt pokšt keberiokšt per pusvalandį. Įdomu, kaip tai patiko mažam. Ramūnas sakė, kad jei aš verkiu, tai ir jis verkia. O jei aš labai labai bijau, bet neverkiu, jis irgi neverkia? Hm.
Aš labai bijau dantistų. Labai. Nes kai aš buvau maža, o paskui jau ir ne tokia maža, Druskininkų 1 – ojoj vidurinėj mokykloj (dabar ji užvadinta gražiu Atgimimo vardu) dirbo tokia baisi dantistė auksiniais dantimis. Pavardės jos neminėsiu gal, bet aš ją atsimenu ir tikriausiai atsiminsiu visą gyvenimą. Tai ji savo šniūriniu grąžtu ir neskrupulingu darbu su vaikais (rėkdavo: - tu išsižiosi ar ne???!!!!!! - nors būdavai išsižiojęs kiek vaikiškas žandikaulis leidžia.) mane tiek prigąsdino, kad būdama savo amžiaus iki šiol drebu kiekvieną kartą kai reikia sėsti į dantisto kėdę. Nors dabar jau ir ne šniūriniai grąžtai. Ir dantistai meilesni.
O mano brolis kartą pabėgo nuo tos dantistės. Jei pamenat, tais laikais mokyklose tam tikra mistine tvarka kviesdavo po vieną vaiką pasitikrinti dantų. Ateidavo vidury pamokos į klasę dantistės asistentė ir išsivesdavo vieną mažių siaubo pilnomis akimis. Tai vat, mano brolis eidamas paskui tą asistentę pasuko į kitą korpusą ir pabėgo per lauką :) O vienas klasiokas yra iššokęs iš tos dantistės kabineto per langą. Nieko tokio jam nenutiko, kabinetas buvo pirmame aukšte, buvo šilta ir langas patogiai atidarytas. Tai va.
o jutubėj rodau savo mylimą dainininką Devendrą Banhart ir vieną mėgstamiausių jo dainų. gal ir ne į temą, bet man gražu :) skamba skamba ji man jau kelios dienos galvoj.
2008-08-28Inga Jankauskaitė: ujauciu del netekties, svarbiausia kad vis dar liko su kuo kramtyti. Del verkimo suabejociau, nors ka as galiu zinoti... tikekimes neverkia :) Labiausia man patiko prisiminti paciai baisuji kabineta mokykloje... net ir man tokaii jaunai tenka tai prisiminti - na svarbiausia, kad dabar pas dantuku gydytojus-rovejus , jau ramesne sirdimi galime eiti ir pro langus nebetenka issokti :)))
2008-08-28JP: priminei tuos dantisčių vizitus per pamokas - būdavo baisiau jų laukti nei 10 kontrolinių... o kiti kišdavosi kramtomas gumas į skyles, kad jų nepamatytų:)
2008-08-28Kristina Petrošių: mano vienas klasiokas ne vieną kartą, o visada pabėgdavo vedamas pas dantistę. ir tėvus kvietė, ir barė, ir baudė - jam dzin. pabėgdavo ir viskas. kol galų gale jis laimėjo - jo nebekviesdavo :D
2008-08-28Edita : Po kelių mėnesių pati aiškiai suprasi, kaip mažius jaučiasi. Ypač kai džiaugiasi :)
Aš buvau (ar tikrai "buvau"?)) tokia bailė, kad net bijodavau pasipriešinti patikrinimams. Žodis "kariesas" skambėdavo kaip nuosprendis. Pirmąkar nuo nuskausminamųjų kone apalpau :) Bet ko čia taip liūdnai :) Užgis tos žaizdos. Visad užgyja. Kokios jos bebūtų... tik laiko klausimas :)
O voveruškos "išsilaikė" ir laukia šiandien pasiteškenti sviesto ir grietinės jūroje :))) Ruošk vietą skrandyje :D
2008-08-28Svetlana Batura: Anuka, Anuka... laikau uz rankytes
2008-08-28kva: ė, o galima išsiaiškint kai ką su tavim? o tai tipo ne tu rašei man komentare, kad ačiū, jog supažindinau su devendra, tai dabar tipo jis jau tavo mylimiausias, k1?? pf. pf. arba pasiaiškini, arba einam šiandien ledų valgyt!
2008-08-28anuka: taip, kva čiku raku namai, pas tave pirmą kartą pamačiau TOS dainos klipą ;)*
2008-08-28: o neeeee
2008-08-30Kęstutis Šimatonis: reik rast priemones, kad kad likusieji išliktų sveiki !
2008-08-30Giedrius_In: tikiuosi vskas į gera, tsakant už vieną muštą dešimt nemuštų duoda.:)
