Prisimenu šį žvilgsnį, prisimenu tą akimirką...
Vasara, atostogos, puikus oras... Kieme, atsisėdusi ant mažos kėdutės, kurią sumeistravo Tėvukas, ant sutrūkusių plytelių pasistačiusi aplankstytą puodą, į rankas paėmusi peiliuką, kurį pasigalandai į tas pačias plyteles, didžiulei šeimynai skutai bulves... Nepadėjau Tau :)... Pasiėmusi savo fotiką (vat neprisimenu - Smena ar Vilija) ėjau prie jūros, - staptelėjau prie Tavęs atsisveikint, spragtelėjau mygtuką... - pietų nelaukiau, nes dar tik skutai bulves... :)
Myliu Tave, Mamyte, - ilsėkis ramybėje...
