kaip gražu
kaip blizga
kaip perlamutrai
tavo akyse

man ašara nutvisko
šalčiu
tarp mūs
eime

norėtume pabūti
ilgai
gerais
draugais

aš tyliai...
tyliai...
brendame
mes apsnigtais laukais

čiūžu čiūžu
noriu raudonų pačiūžų

grįšiu namo
tuoj jas aunuos

bėgsiu ant ledo
kišenėj šokolado

pietų nebus pietų
užtat man bus smagu

norėčiau aš jaučiu
būt snaige mažučiu

kuo tu esi dabar
pačiūža ledu gal

noriu raudonų
pačiūžų ne skruostų

šaltas gaivus
oras uostau

poneliai poniukai
snaigytė nukrito

žandukai rausviukas
rytas mokyklon

norėčiau ledų
nuo šalčio saldu

bijau aš sutirpti
kai paltą nuvilksiu

ne baltas arkliukas
nubėgo poniukas

einu jau ledų
ir tau man slidu