Ji nustojo melstis. Dabar vis da=niau verkia ir rūko. Nustojo tikėti amžinaisiais dalykais, nes suprato, kad amžino nėra… Ak, kada gi pagaliau mes suprasime, kad visi žemėje esame tik keleiviai, pralekiantys mechanizmai. Čia nėra nei draugų, nei priešų.
Šiandien Ji nusprendė neverkti, nusprendė nebegalvoti, o tiesiog egzistuoti, kaip ir tūkstančiai kitų žmonių. Ji tapo nematoma… Pilka, didžielės masės dalis… O kaip seniau Ji nekentė tokių, atrodė, jog galėtų nukryžiuoti visus, kurie atidavė save, kurie pardavė savo individualumą, savo mintis ir siekius. Kartais Ji eis. Didelėmis nežinomo svajonių miesto gatvėmis ir skaičiuos nukritusiais ašaras…
[img]