Ežeras lyg stiklas
Mano dangų atspindės.
Ežero paviršiuje
Žiburiai nebyliai sau žėrės.
Žuvys bandys pagaut paukščius
Jos ir norėtų skrist su jais kartu.
Ar kada įvertinsiu viso šito grožį?
Labai tuo abejoju.
Aš skrendu virš jų
Aš skrendu virš ežero
Virš dangaus.
Aš skrendu tarp jų.
Iš tiesų visko iki galo taip ir nesuprantu.
Mano mintys lyg nuo virvės nutrūkę
Manęs pačios nelaukia jos jau toli nurūkę.
Ir niekas nepavys
Niekas nepasakys, kad blogai darau.
Kodėl savo mintis iš visų jėgų vejuos.
Nes ne jiems sakyti ką turiu,
O ko ne daryti.
Medžių lapuose nesunku man žodžius įrašyt
Aš jums žadu!
Žadu danguje išraižyti debesis ir saulę
Žadu viską kas mielą man pasaulyje
Sutalpinti į skaistų rytą
Į krentančią žemėn snaigę.
Į saldų kavos gurkšniuką.
Ir šerkšno sukaustytą šermukšnį.
Šypsnį kūdikio ir pirmą žvilgsnį
Į pasaulį kurį visi užmiršom.
Išsaugoti be galo trokštu
Kodėl taip sunku tokias smulkmenas
Užrakinus skrynioje tausoti?
Mamos suteiktą švelnumą.
Dainas atėmusias mums žadą.
Žodžius pavogusius mums amą.
Dulkiu pėdsakus ant knygų
Užlenktus kampus
Žyminčius mintis, brangesnes už deimantus.
Ir nieko man daugiau nereikia tikrai.
Tik kvapo, kad nepaliaučiau kilti amžinai.
