| |
Iš tėviškės mano Seniai net rugienos išėjo, O šešėliai dar vaikšto žeme...
(17)
|
|
|
...kalno prieglaudoj žemės spalva...
(17)
|
|
|
Prasimuški vandenėli, iš po kieto akmenėlio...
(9)
|
|
|
Tarsi vakaras rudenio dienos
(5)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| |
...trūkis...
(8)
|
|
|
(7)
|
|
|
Mhmmm...ir kiek musmirikiu mes cia rasime???...
(7)
|
|
|
(2)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| |
Svirduliuoja šilo pušys kaip senų žmonių būrys...
(3)
|
|
|
Į jūrą skęsta negyvom akim, virpėdamas pasineria ...
(6)
|
|
|
...Įsiremsi būdavo akim Ir su lango kryžium susiliesi Ir jau niekas nepajėgs atimt, Ką suspėsi akimis paliesti...
(5)
|
|
|
Kupra – ne yda.
(1)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| |
Skęsta mintis į liepsnojantį vakarą. ...
(5)
|
|
|
Akmenuko šypsena
(4)
|
|
|
Lyg vėjo plunksnelė...
(5)
|
|
|
Magazinas...
(3)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
