Vaizdas iš Juodkratės apylinkių gūdumos

gražu :) +

Dėkui. Man kažkaip tai jau net ne gražu, o .. kažkaip ...prasminga. Gal čia prisiminimai, gal vieta kalta, bet tai kažką daugiau negu vaizdą parodo.

zodziai labai grazus.... nuotrauka taip pat.

Dėkui, Giedre, tai pamalonina sąmonę.

nuotraukoje perdaug virsutines dalies, atsiranda nereikalinga erdve. Bet apacia traukia aki labai, todel paskatinimui uoga bus :) O zodziai - prasmingi ir tikslus. Tik prideciau dar viena dalyka - save islaikyti toki koks esi kartais buna taip pat sunku, taciau viskas imanoma ir reikia tureti bent jau save, o paskui ieskoti kazko kito.

uoga. ir gal net ne tiek uz nuotrauka, kiek uz zodzius prie jos..

Ignai, viršų kiek kirpau, bet norėjosi ten palikti kiek daugiau grynai išvedant tamsošviesą į priekį nuo kairės apačios iki dešinės viršaus. Nors sutinku, kompozicija nuo to gavosi tokia atskirom dėmėmis veikiau nei vientisa.

Liūdna, kad pasaulis aplink tave toks atšiaurus...

geray

negali taip prieš vieną žmogų visas pasaulis atsisukt...

patinka darbas, bet tie žodžiai labai slogią nuotaiką sukelia, taip gyvenimas nelengvas ir tikrai žiaurus J.P. - visko buna, bet manau todėl, kad gyvenimą turime vieną, turime džiaugtis vien todėl kad jį turime ir tarp visų šlykščių dalykų reikia pastebėti kas yra gera ir išmokti džiaugtis maloniomis akimirkomis

Itin dėkoju už antrąjį įvertintą darbą
tačiau...
kodėl čia visi mąsto, jog šiais žodžiais išreiškiama bloga/neigiama mintis??? Man ji kaip tik nėra nei šviesi, nei tamsi (tai juk grynai asmeninio požiūrio taško reikalas), bet mažų mažiausiai daug žadanti. Bet kuriam žmogui. Kartu ir visiems žmoniems. Grupėms, bendruomenėms, visuomenėms. Suprantu, kad gali gana paradoksaliai skambėti, tačiau juk ne socialinėm šypsenom ar vardų prisiminimu matuojama tokių junginių tvirtybė. Tad man čia labai gražūs ir teigiami žodžiai, jeigu reikėtų juos skaityti garsiai, perskaityčiau su vos vos į linksmimumą linkstančia intonacija =].

gerosspalvos;)