"Tamsiausia prieš aušrą, šviesa tūno tūnelio gale, kas stovi vietoj, eina atgal, taigi nemesk kelio dėl takelio, net jei esi labirinte... siek geriausio, turėk idėjų, idėjos keičia pasaulį, mokykis visą gyvenimą, laimi ne talentingieji, o atkaklūs, taip!... tu gali... pakeisti pasaulį, po to, kai pakeisi save, mes tau paskambinsim, ačiū... kokiais varpais? ai, nežinau, kad tik nesulūžtų namelis..." – mąstė ji sau, – "O... man šovė į galvą (na, dar ne ta prasme...) geniali mintis: kur čia auga nors vienišas dilgės lapelis???... Juk reikia maitintis sveikai!... Bet svarbiausia, man atrodo, maitintis... nors bet kaip, jei gyvent ant uolos dar vis nenusibodo."
P. S. Apie vyraujančio Lietuvoje gyventojų sluoksnio kasdienę tikrovę. Su liūdesiu (visi žinom dėl ko...)
|