Ar girdėjai skardinės dėžutės skambesį? Tai tik laiškas, įmestas paštininko. Visi laiškai dabar su skaičiais ir dažniausiai juos rašo visai ne artimieji. Žodžių juose nėra daug. Juose, paprastai tik skaičiai.
Rytoj vėl bus skaičiai. Eisiu uždirbti skaičių, kad nustočiau kuriam laikui bijoti, noriu būti linksmas. Jei aš būsiu linksmas, mano dievas man šypsosis. Sekmadienis. Niekas nebeatneša skaičių į namus. Nejauku.
-Ar dievas moka skaičiuoti?
-Dievui to nereikia. Dievas kuria. Toks jo darbas. Jis sukūrė kiek anksčiau mus. Sukūrė tam, kad mes skaičiuotume skaičius, kaip gi be jų? Geras mūsų dievas – jis menininkas didis. O mes tik skaičiai – niekas daugiau. Jei dievas mokėtų skaičiuoti, susimąstytų gal? Tiesiog, esame paprasti skaičiuojantys skaičiai ir laukiantys skardinės dėžutės skambesio rytais už savųjų lauko durų. Laukiantys tie, kurie nesame išbraukti iš sarašų. Išbrauktieji neskaičiuoja nieko – jie jau kelionėje. Paštininkas atneš mums dar naujų skaičių ir vėl bus... baisu. Jei tik dievas mokėtų skaičiuoti...
|